Tyrimai Strasbūro ir Uhano laboratorijose parodė, kad sunkiai sergančius Covid-19 pacientus dažnai ištinka insultas.
„Įvairaus pobūdžio neurologiniai simptomai yra matomi pas 36,4 proc. ištirtų pacientų", – „Focus“ cituojamas vieno iš tyrimų autorius, Sąjungos klinikos medikas Lingas Mao.
Kartu su kolegomis jis išanalizavo 214 koronaviruso pacientų duomenis. Tokie požymiai gali būti: galvos svaigimas, galvos skausmai, epilepsijos priepuoliai.
Jau anksčiau buvo skelbiama, kad Covid-19 puola ne tik (ar net „ne tiek“) plaučius, o visą kraujotaką, įvairių organų receptorius. Mokslininkai šiuo metu aiškinasi, ar virusas galimai pažeidžia ir nervų sistemą bei smegenis?
Vokiečių profesorius Frankas Erbguthas mano, kad tyrimų metu pastebėti simptomai yra įmanomi, tačiau pastebėjo, kad šiuo metu turima informacija nerodo pragaištingo viruso poveikio nervų sistemai.
„Dabar pasaulyje yra daugiau nei 2 mln. patvirtintų užkrėtimo atvejų („Focus“ publikavus interviu balandžio 27-ąją, užkrėstųjų skaičius pasiekė 3 mln. ribą, – red. past.), – aiškino medikas. – Sprendžiant iš to, kas mums yra šiuo metu žinoma, žymūs nervų sistemos pažeidimai daugumai nėra fiksuojami. Koronavirusas – tai ne tas patogenas, kuris taikosi pirmiausiai į nervų sistemą“.
Eksperto nuomone, neurologinius simptomus reiktų skirstyti į „nespecifinius palydinčius simptomus, pavyzdžiui, tokius kaip sąmonės netekimas ar galvos skausmus, tiesioginį patogeno poveikį nervų sistemai, ir atvejus, kuomet virusas provokuoja pernelyg stiprią imuninės sistemos reakciją ir paleidžia organizmą griaunantį autoimuninį procesą, kurio metu yra puolamas ne tik virusas, bet ir žmogaus sveikos nervų ląstelės“.
„Tikėtina, dažniausiai kyla nespecifiniai palydintys simptomai, – cituojama „Focus“ F. Erbguthas. – Jie dažniausiai nekelia grėsmės ir pasireiškia – kaip ir gripo atveju – tik laikinai“.
Jeigu virusas puola nervų sistemą arba organizmas pats save užpuola dėl pernelyg intensyvios reakcijos, tai gali sukelti rimtų pasekmių. Tuomet, profesoriaus teigimu, galimi ilgalaikiai sveikatos sutrikdymai; tačiau dėl nepatikrintos informacijos trūkumo kol kas neįmanoma užtikrintai to tvirtinti“.
Tai, kad sudėtinga Covid-19 forma sirgusiems pacientams gali išaugti insulto rizika, medikai laiko logiška ir tikėtina eiga. Kovai su virusu imuninė sistema nukreipia tiek interleukinus, tiek ir D-dimerus – didžiąja dalimi dalyvaujančius kraujo krešėjime skilimo produktus.
„Sunkiai sergančių Covid-19 pacientų kraujyje pastebimas ypač didelis D-dimerų kiekis kraujyje. Tai yra organizmas tirština kraują, – aiškino vokiečių profesorius. – Logiška, kad labiau tirštas kraujas dažniau pasireiškia kraujo krešulių susidarymu kraujotakos sistemoje ir insultu“.
Pasak Franko Erbgutho, insultų skaičiaus augimas yra pastebimas ir kitų sunkių infekcinių susirgimų atvejais, todėl šiuo atžvilgiu naujasis koronavirusas kol kas nekelia didelio nerimo.
Japonų medikus neseniai šokiravo Japonijos atvejis; jam koronavirusas sukėlė ne plaučių, o smegenų uždegimą. Viruso daleles medikai aptiko ne nosiaryklėje, o smegenų skystyje, o tai sukėlė aršias diskusijas dėl to, ar SARS-CoV-2 gali pažeisti smegenis, nepažeidžiant plaučių.
Tačiau vokiečių profesorius skeptiškai vertino galimybę, kad virusas pažeidė tik smegenis „Tai, kad viruso nerado nosiaryklėje nereiškia, kad ten jo niekada nebuvo, ar to, kad virusas dar nėra patekęs į plaučius. (…) Tam tikromis sąlygomis virusas gali sukelti smegenų dangos uždegimą. Tačiau tai, kad jis gali pažeisti tik smegenis, be kitų organų, aš laikau abejotinu teiginiu“, – pareiškė F. Erbguthas.
Dėl laikino pacientų kvapo ir skonio praradimo Erbgutas pažymėjo: „Iš esmės už skonio niuansus atsakingi ne atskiras nervas, bet pirmiausia kvapo pojūtis – nervų pluoštai iš nosies, einantys per kaukolės kaulus į priekinę smegenų dalį. Užsikrėtus koronavirusu, šios uoslės nervų skaidulos tikriausiai uždegimas – ir kurį laiką jie veikia ribotai arba visai neveikia.“
Kalbėdamas apie gana dažnus atvejus, kuomet Covid-19 pacientai skundžiasi visiškai nieko neužuodžiantys, F. Erbguthas paaiškino taip: „Iš esmės už skonio niuansus atsakingas ne atskiras nervas, bet pirmiausia kvapo pojūtis – nervų pluoštai iš nosies, einantys per kaukolės kaulus į priekinę smegenų dalį. Užsikrėtus koronavirusu, šios uoslės nervų skaidulose tikriausiai prasideda uždegimas – ir kurį laiką jie veikia ribotai arba visai neveikia.“
