Juos siuntė Lietuvos pilietis, tačiau jis buvo tik viena iš visos operacijos grandžių. Prokurorai skelbia išaiškinę visą tinklą, kuris organizavo šiuos išpuolius. Anot Generalinės prokurorės, šiuo metu vyksta „labai daug“ tyrimų dėl nusikaltimų prieš Lietuvą, tačiau daugumą tokių Rusijos nusikaltimų prokuratūra nuo visuomenės nuslepia.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pernai vasarą kilę gaisrai siuntų bendrovės DHL sandėliuose Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje iš pradžių tik atrodė kaip nelaimingi atsitikimai, bet vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Rusijos tarnybų bandymai surengti teroro aktus. Paaiškėjo, kad savaime užsidegantys įtaisai, įmontuoti masažinėse pagalvėse, buvo išsiųsti iš Vilniaus. Dabar Generalinė prokuratūra skelbia, kad kartu su kolegomis iš kitų šalių išaiškino šio nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus.
„Rusijos piliečiai, siejami su Rusijos karinės žvalgybos tarnybomis, atlikta daugiau nei 30 kratų įvairiose vietose ir įvairiose šalyse ir turime 15 įtariamųjų, kurie yra Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos piliečiai, kai kurie asmenys turintys ir dvigubą pilietybę“, – komentuoja Generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Planavo teroristinius aktus
Tarptautinis žurnalistų tyrimas, ties kuriuo dirbo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos žurnalistai, surinko informaciją, kad sprogimai turėjo įvykti pernai birželį, tačiau dėl Lietuvos piliečio Aleksandro Šuranovo klaidos, viskas nusikėlė į liepą.
A. Šuranovas iš pradžių nerado konspiracinio buto Vilniuje, kuriame pagalvės buvo jau su aktyvuotais užtaisais. Visą operaciją teko stabdyti ir pradėti iš naujo. Galiausiai liepos mėnesį užtaisai vėl buvo aktyvuoti, o A. Šuranovas, prisidengęs netikru vardu bei pavarde, iš Vilniaus 2 siuntas per DHL išsiuntė į Jungtinę Karalystę, o kitas 2 siuntas per DPD kurjerius pasiuntė į Lenkiją.
Pirmoji siunta užsidegė Leipcige, Vokietijoje, DHL sandėlyje. Antrasis paketas užsidegė prie Varšuvos, DPD sandėlyje. Trečioji siunta užsiliepsnojo jau Anglijoje, Birmingeme esančiame DHL sandėlyje. Ketvirtoji siunta Lenkijoje neužsidegė – nesuveikė aktyvavimo mechanizmas.
„3 asmenims yra paskelbtos tarptautinė paieškos ir vakar 2 asmenys buvo sulaikyti Estijoje. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jų perdavimo Lietuvai, pagal Europos arešto orderį“, – sako N. Grunskienė.
Tarptautinė paieška paskelbta Rusijos piliečiui Andrejui Baburovui, taip pat Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinčiam Tomui Dovgan Stabačinskui. Ieškomas ir Ukrainos bei Rusijos pilietybes turintis Jaroslavas Mikhailovas, dar naudojantis Danilo Gromovo vardą pavardę.
Vilnius – šnipų sostinė?
Dar pernai amerikiečių žiniasklaida po pokalbių su savais šaltiniais CŽA konstatavo – Vilnius yra tapęs Rusijos šnipų sostine, panašiai, kaip Viena Šaltojo karo metais.
„Lenkija turi tokių pat iššūkių, turi Vokietija, turėjo Britanija, visos NATO valstybės turi“, – su teiginiu nesutinka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas
„Visos ES ir NATO valstybės turi iššūkių šiuo klausimu. Visos, be išimties“, – sako NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Generalinė prokurorė sako, kad vyksta labai daug tyrimų, dėl veikimo prieš Lietuvą. Tačiau apie daugumą išpuolių ar šnipinėjimų visuomenei nepranešama.
„Ikiteisminių tyrimų, dėl šnipinėjimo, teroro aktų, ar veikimo prieš Lietuvą, mes turime daugiau nei 10 ikiteisminių tyrimų. Jų kiekvieną kartą daugėja, įtariamųjų ratas platėja, tai mes tų tyrimų, jautrių tyrimų turime labai daug“, – teigia prokurorė.
Apie tyrimus nenori pranešti visuomenei
TV3 Žinios jau ne kartą skelbė, kad prokuratūra slepia nuo visuomenės apie vykstančius tyrimus dėl nusikaltimų prieš Lietuvą. Prokurorai dangstosi standartine fraze, kad negali pakenkti tyrimui, nors kitų šalių teisėsauga nemato reikalo slėpti vykstančių tyrimų.
„Aš manau žmonės, kurie tiki prokurorais, jie ir pasitiki, kiek jau ne vieną kartą minėjau, nėra tikslas slėpti informacijos, yra tikslas nepakenkti tyrimui“, – sako N. Grunskienė.
Tačiau ir apie išaiškintą teroristų tinklą Lietuvos žmonės turėjo sužinoti tik iš tarptautinį tyrimą atlikusių žurnalistų. Būtent jie išsiaiškino tyrimo detales, o mūsų prokuratūra ilgą laiką jiems nieko nekomentavo.
Tik vakar tyrėjams išsiuntus paskutiniuosius klausimus, Generalinė prokuratūra užbėgo už akių ir išplatino viešą naujieną. Nors ir tą padarė darbo pabaigoje. Redakcijoms žinia išsiųsta 17 valandą. Kada prokurorai baigia darbus, o žurnalistai negali jiems užduoti papildomų klausimų.
„Ar tai sutapimas, ne man spręsti, bet kaip ne kartą buvau žadėjusi, mes informacijos neslepiame, mes informaciją pateiksime tiktai tada, kai tai nepakenks tyrimui“, – sako Generalinė prokurorė.
Argumentą, kad informacija gali pakenkti tyrimui, prokurorai naudoja ir visiškai įprastiems klausimams – pavyzdžiui, kiek tiksliai vykdoma tyrimų, dėl užsienio tarnybų įvykdytų nusikaltimų prieš Lietuvą. Bet paklausti, kaip tokios informacijos paviešinimas gali pakenkti tyrimams, atsakyti nesugeba.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
