Lietuvoje Arabų kalbos diena rengiama norint išsamiau pristatyti arabiškąja žodžio kultūrą, atskleisti įvairius su arabų kalba susijusius istorinius ir meninius aspektus, skatinti arabų kalba parašytų literatūros kūrinių vertimą į lietuvių kalbą. Prie to gerokai prisidės Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorės Maritanos Larbi parengtas arabų–lietuvių kalbų žodynas.
Arabų kalbos dieną organizavo Arabų kultūros forumas bendradarbiaudamas su UNESCO, Omano Sultonato garbės konsulatu Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų ministerijomis, Nacionaline M. Mažvydo ir Aleksandrijos (Egiptas) bibliotekomis bei kitomis mūsų šalies ir užsienio institucijomis.
Gruodžio 18-osios vakare Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje Boleta Senkienė surengė iškilmingą priėmimą. Ji teigė buvusi nustebinta dalyvių ir lankytojų gausos.
„Labai smagu, kad Lietuvoje arabiškąja kultūrą pristatantys renginiai jau tapo tradicija ir sudomina daugybę žmonių. Pernai rugsėjį organizuotos Arabų kultūros dienos. Man atrodo, tokio tipo kultūriniai mainai labai prasmingi globaliame šiandienos pasaulyje“, – sakė B. Senkienė.
Ji papasakojo apie naujausią Omano garbės konsulato Lietuvoje iniciatyvą: norima tris Vilniaus Universiteto studentus, besimokančius arabų kalbos, išsiųsti pusei metų į Omaną, kur jiems būtų sudarytos sąlygos gilinti kalbos žinias.
Konsulė pridūrė, kad Omanas kitų metų vasario mėnesį vėl – jau ketvirtą kartą – dalyvaus Vilniaus knygų mugėje.
B. Senkienės rūpesčiu į Arabų kalbos dienos reginius atskrido omanietis poetas Hilalas al Hadžris (Hilal al-Hajri). Jis skaitė pranešimą orientalizmui skirtame simpoziume, dalyvavo diskusijose apie šiuolaikinės arabų literatūros tendencijas ir skaitė savo eilėraščius.
Jis Lietuvoje pirmą kartą lankėsi vasario mėnesį, kaip Vilniaus knygų mugės svečias. Nors pasivažinėjimui po šalį ir tąkart, ir dabar nebuvo laiko, H. al Hadžris džiaugėsi pirmąja pažintimi su lietuviška poezija.
„Vilniaus knygų mugėje nusipirkau lietuviškos poezijos antologiją anglų kalba. Tekstai mane sužavėjo“, – teigė poetas. „Jie man taip patiko, kad vieną Daivos Čepauskaitės eilėraštį išverčiau į arabų kalbą ir paskelbiau internete.“
Jis ketina perskaityti daugiau lietuviškos poezijos ir parašyti eilėraštį, skirtą garsiam literatui ir semiotikui Algirdui Greimui.
