Autobusu į Vilnių atvykęs už kasetinių bombų uždraudimą kovojantis australų fotografas Johnas Rodstedas (Džonas Rodstedas) sostinės gyventojams pasakojo apie šių sprogmenų keliamą pavojų bei ragino Lietuvą prisidėti prie juos draudžiančią sutartį pasirašysiančių šalių būrio.
Spaudos konferencijoje antradienį J. Rodstedas sakė, kad 1997 metais priėmus priešpėstines minas draudžiančią konvenciją, kasetinės bombos liko didžiausią pavojų civiliams gyventojams keliančia ginklų rūšimi, reikalaujančia žmonių gyvybių net ir praėjus daugeliui metų po karo veiksmų pabaigos.
Todėl 2007 metais Norvegijos iniciatyva pradėta tartis dėl šį ginklą draudžiančios sutarties, kurios galutinis tekstas 107 šalių, taip pat ir Lietuvos, atstovų suderintas šių metų gegužę Dubline, o pasirašymas planuojamas gruodžio 3-ąją, Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, Osle.
Norėdami paraginti kuo daugiau šalių pasirašyti šią sutartį, kasetinių bombų uždraudimo kampanijos aktyvistai spalio pradžioje Belgrade pradėjo žygį per Europą, kurį planuoja baigti sutarties pasirašymo išvakarėse Osle.
Kampanijos aktyvistų teigimu, tam, kad sutartis įsigaliotų, reikia, kad ją ratifikuotų bent 30 šalių. Ketinimus pasirašyti, anot aktyvistų, iki šiol yra pareiškusios per 80 šalių, tarp jų ir Lietuva.
Kasetinė bomba – tai bomba apvalkalas, viduje turinti maždaug 200 mažų skeveldrinių bombų, kurios, paleistos iš oro ar nuo žemės, išsisklaido ir pažeidžia didelį atakuojamos teritorijos plotą. Pasklidusios, bet nesprogusios tokios bombos kelia pavojų net ir praėjus daugeliui metų nuo karo veiksmų pabaigos.
