Keleiviai noriai išbando pramogą, tačiau sako, kad tai tiesiog vienkartinis pasilinksminimas, o ne transporto alternatyva, mat keliauti iš taško a į tašką b – greičiau pėsčiomis.
Nuo liepos už viešąjį transportą vilniečiai moka brangiau. Nepatenkinti gyventojai rinko parašus peticijai ir surinko jų virš 15 tūkstančių. Tačiau savivaldybė apsisprendė – senųjų kainų nebegrąžins. Ką apie tai mano žmonės, besinaudojantys viešoju transportu?
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Štai, ką sako gyventojai:
„Gyventojams, aišku, kad blogai. Visi norėtų važinėti pigiau, pavyzdžiui, Taline gi nemokamai važinėja visi.“
„Blogai. Pigiau – geriau.“
„Man atrodo negerai. Gal po truputėlį galėtų didinti, kokių 80 centų galėtų būti kaina – ta prasme, ne taip staigiai ir ne toks didelis šuolis.“
„Kai kas nors brangsta, tai niekada labai jau didelio džiaugsmo nesukelia. Bet vėlgi, reikia įvertinti situaciją, turbūt ir degalai, ir sąnaudos.“
Savivaldybė aiškina, kad viešojo transporto kokybė sparčiai gerėja, atnaujinami autobusų parkai, perkami nauji autobusai ir troleibusai. Administracijos direktorius priduria ir tai, kad kainos jau seniai nekilo, o ir pakilo nedaug.
„Kainos nėra brangios. Kainos, sakyčiau, yra, lyginant net Lietuvos mastu, tarp didmiesčių, vienos mažesniųjų“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Visgi, palyginus Lietuvos didmiesčių viešojo transporto kainas, jos nėra vienos mažesniųjų. Kaune ir Klaipėdoje vienkartinio bilieto kaina – 70 centų. Tuo metu Vilniuje pigiausias, 30 minučių bilietas kainuoja 1 eurą. Pasak savivaldybės opozicijos, toks kainų kėlimas – spjūvis į veidą gyventojams, kurie rašė peticiją, tačiau nebuvo išgirsti.
„Diskusijos toliau nebuvo. Pirmininkas pasiūlė jau iš anksto paruoštą sprendimą ir šiuo metu, panašu, kad mes einam link formalumo“, – aiškino Vilniaus tarybos opozicijos narys Aleksandras Nemunaitis.
O peticijų komisijos pirmininkas, Vilniaus mero Valdo Benkunsko sūnėnas, teigia, kad komisijos nariai buvo vieningos nuomonės.
„Tai norėčiau priminti, kad peticijų komisiją sudaro atstovai ir iš opozicijos, o pats sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Bendru sutarimu“, – pasakojo Peticijų komisijos pirmininkas Mantas Benkunskas.
Taip pakėlus kainas nuo liepos 1 dienos per šiuos metus savivaldybė planuoja surinkti papildomus 11 milijonų. Pasak A. Bužinsko, tai padengia labai neženklią dalį išlaidų.
„Šiais metais padažninome dalį maršrutų, atnaujinome kelius, paleidome naktinius maršrutus, įsigijome naujas transporto priemones. Lyginant su praėjusiais metais, tai kaštus didina apie 40-45 milijonais eurų“, – aiškino jis.
Vilniaus viešojo transporto laivelių paklausa
O štai Vilniaus viešojo transporto naujove, Nerimi plaukiojančiais laiveliais, keleiviai džiaugiasi – sako, tai puiki vasaros pramoga. Tačiau, vargu, ar tiktų skubantiems į darbą:
„Gerai, labai smagu ir labai kažkaip kitaip nei ant žemės.“
„Su tikslu važiuojame, plaukiame į Mažvydo biblioteką, į „Cuuute!!!“ parodą. Tai vietoje ėjimo pasirinkome laivą.“
„Pirmą kartą, tai išbandysiu dabar. Bet mane čia labiau įkalbėjo jaunimas, bet man atrodo neblogai. Aš įtariu, kad prieš srovę tik plauksime gana lėtai, tai pasimėgausime.“
Visgi keliautojai pripažįsta, tai – tik smagi pramoga, o ne viešasis transportas, kaip deklaruoja savivaldybė:
„Pramoga, neabejotinai, nes, tikriausiai, pėsčiomis būtų gal ir greičiau.“
„Iš lėto, bet be tų kamščių, tai irgi gerai. Nežinau, man tai linksmybės kol kas.“
Tokia pramoga Vilniuje jau atsiėjo beveik 3 milijonus eurų. Tačiau pramogas miestiečiams savivaldybė turėtų finansuoti iš visai kito biudžeto, o tuomet būtų kur kas sunkiau pagrįsti tokių išlaidų reikalingumą.
Todėl savivaldybė dangstosi ir laivus priskiria prie viešojo transporto. Visgi niekaip neišeina paaiškinti, kam miestui lėčiausias pasaulyje viešasis transportas, mat norint nusigauti iš taško a į tašką b žmogui greičiau ir pėsčiomis. Tuo metu susisiekimo paslaugas teikianti „JUDU“ akcentuoja, kokio didžiulio susidomėjimo laivai sulaukė ir kaip noriai vilniečiai jais plaukioja.
„Savaitgaliais turime, sakyčiau, 90 procentų ir daugiau užimtumą. Darbo dienomis apie 80-86 procentus užimtumas laivo yra. Tai praktiškai visas laivas yra užimtas“, – sakė „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.
Kai kurie vilniečiai pastebi, kad laivai, esant prastesniam orui, plaukioja visiškai tušti, todėl tokiais „JUDU“ pateikiamais skaičiais patikėti sunku. Laiveliai Neryje keleivius plukdys iki sezono pabaigos, priklausomai nuo oro, tikimasi iki spalio vidurio.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:




































































































































































































































































































Beje, visiems ukrainiečiams nustokite taikyti lengvatas. Gana, diskriminuoti lietuvius nevienodomis sąlygomis, žiurkės jūs!