Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į Europos Tarybą prašydama Lietuvos Respublikos Vyriausybę įpareigoti į nacionalinę teisę perkelti svarbiausius Europos socialinės chartijos reikalavimus – supaprastinti streikų skelbimo tvarką, didinti socialines išmokas bei užtikrinti darbdavių ir darbuotojų konsultavimą ir informavimą.
Europos Tarybai užsimenama, kad praėjusiais metais Lietuvos Respublikos trišalė taryba pritarė, jog būtina supaprastinti streikų skelbimo tvarką. Toks teisės akto projektas buvo užregistruotas vieno iš Seimo narių, nors tą turėjo padaryti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo tarpu, parlamentaro Algirdo Syso vadovaujamas Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas neatsižvelgęs į Trišalės tarybos nutarimą pradėjo ruošti visiškai naują įstatymo projektą, reglamentuojantį kolektyvinių darbo ginčų tvarką.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija sutiktų, kad norint įmonėje paskelbti streiką, jam pritartų paprasta balsavime dalyvavusių darbuotojų dauguma Vyriausybė nepritaria tokiam profsąjungų siūlymui, nors tokia jos pozicija ir neatitinka Europos socialinės chartijos reikalavimų.
Profsąjungų nuomone, Darbo kodekse galiojantis streiko reglamentavimas suvaržo Lietuvos profsąjungų teisę skelbti streiką, nes surinkti dviejų trečdalių darbuotojų palaikymą (ypač didelėje įmonėje) yra beveik neįmanoma.
Taip pat Europos Tarybai pranešama, kad dar 2005 metais Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į Vyriausybę reikalaudama didinti socialines išmokas. Tačiau Ministrų kabinetas atsisakė derėtis šiuo klausimu motyvuodamas tuo, kad socialinės išmokos yra valstybės biudžeto klausimas ir nėra derybų su socialiniais partneriais objektu. Tokios pat pozicijos Vyriausybė laikosi ir kai šalies profsąjungos siūlo derėtis dėl neapmokestinamų pajamų didinimo.
Kreipimesi į Europos Tarybą pabrėžiama, kad valstybės remiamos pajamos šiuo metu yra dvigubai mažesnės nei skurdo riba, siekianti 362,7 litus asmeniui ir teigiama, jog valstybės nesugebėjimas padidinti valstybės remiamų pajamų pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus ir atima iš skurstančių žmonių galimybę bent jau išsaugoti žmogiškąjį orumą.
Nors dalis Europos socialinės chartijos reikalavimų, reglamentuojančių darbdavių ir darbuotojų konsultavimą ir informavimą, yra perkelta į nacionalinę teisę, tačiau nėra užtikrinamas jų vykdymas. Darbdavys neįpareigotas konsultuotis ar bent jau informuoti profsąjungas prieš priimdamas kokį nors sprendimą.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atliktas tyrimas parodė, kad tinkamos darbdavių ir darbuotojų konsultacijos vyksta tik kai kuriose privačiose įmonėse, tačiau visiškai nevyksta valstybinėse organizacijose.
