Vilniaus apygardos teismas aiškinasi, kodėl bendrovė „Sampo lizingas“ pervedė pinigus greičiau, nei į Lietuvą atkeliavo „Achemos“ grupės užsakyti vilkikai.
Prieš teismą stojo ir su šia istorija susijęs buvęs Vakarų banko valdybos narys, įmonės „Cars Agro Rent“ vadovas Robertas Taraškus.
Tiriant aferą su vilkikais, byla pradėta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) ir padalyta į kelias dalis. Trečiadienį teismas apklausė liudytojus, siejamus su vilkikų pirkimo istorija.
Į teismą kviečiami banko darbuotojai pasakojo, kad vokiečiai, tiekę vilkikus į Lietuvą, darė didelį spaudimą ir reikalavo pervesti šimtą procentų piniginių lėšų gąsdindami, jog sustos jų verslas.
Teismas domėjosi, kodėl prireikė pirkti vilkikus ne iš Lietuvos įmonių, kurios prekiauja vilkikais žymiai pigiau, tačiau banko darbuotojai tikino tik vykdę užsakovų norus.
Romualdas Mikliušas, R. Taraškaus advokatas, sakė, kad jo ginamojo byla išskirta dėl nesumokėtų PVM, dėl galimai apgaulingos buhalterinės apskaitos: Vilkikų byloje R. Taraškus bus, matyt, apklaustas, kaip liudytojas.
Manoma, kad neįvykdžius kontrakto su vokiečiais, įmonė „Cars Agro Rent“ neva tyčia bankrutavo.
Vėliau paaiškėjo, kad pinigai sumokėti ne juridiniam, o arabų kilmės fiziniam asmeniui.
Šiuo metu bylą tiria FNTT ir Vokietijos teisėsaugininkai. Vokietijos aukščiausiasis teismas įpareigojo įvykdyti naują bylos tyrimą ir pareikalavo tyrimo medžiagos iš Lietuvos. Šiuo metu Vilniaus apygardos prokuratūra rengia apklausos protokolus, verčia parodymus į vokiečių kalbą.
Pernai Vokietijos Oldenburgo mieste prasidėjusį teismo procesą stebėjo ne tik šios šalies visuomenė ir teisėsaugininkai, bet ir „Danske“ banko Lietuvoje atstovai.
Tada buvo teisiama tarptautinių aferistų grupuotė, iš banko antrinės įmonės „Sampo banko lizingas“ (dabar – „Danske lizingas“) išviliojusi 1,2 mln. eurų.
Lietuvos teisėsaugininkai savo ruožtu domisi „Danske lizingo“ darbuotojų veiksmais.
Aferos, kurios vienu iš pagrindinių organizatoriumi laikomas lietuvis Romas Steponaitis, pradžia siekia 2006-ųjų vasarą. Tuomet bankas pagal lizingo sutartį sutiko finansuoti dešimties vilkikų „Volvo“ su puspriekabėmis pirkimą už maždaug puspenkto milijono litų.
Pirkėju nurodyta su vienu stambiu Lietuvos pramonės koncernu anksčiau sieta įmonė „Cars Agro Rent“, o pardavėju – Vokietijos bendrovė, kuri niekur nebuvo registruota. Teismui kilo klausimų, kodėl lizingo bendrovė net nepasidomėjo, kam perveda didelę sumą pinigų.
Pirmąją įmoką – 579 tūkst. eurų – bankas pervedė į nurodytą bendrovės sąskaitą. Pinigams atkeliavus į vieną iš Vokietijos bankų, jo darbuotojams kilo įtarimas, bet „Danske“ atstovai juos nuramino pareiškę, kad viskas gerai.
Pareigūnai nustatė, kad pinigai pateko į arabų kilmės piliečio Eliaso Hachemo sąskaitą. Netrukus po pirmojo mokėjimo „Danske lizingui“ buvo atsiųstas faksas, kuriame nurodyta, kad vilkikų pardavėjas jau kitas – Vokietijos bendrovė „Brettmann“. Bankas jau į šios įmonės sąskaitą pervedė dar 705 tūkst. eurų.
Beje, tuo metu dėl „Brettmann“ vadovo Januscho Brettmanno Vokietijos pareigūnai jau buvo pradėję tyrimą, jis buvo įtariamas PVM grobstymu.
Nesulaukę nei vilkikų, nei lizingo įmokų, „Danske lizingo“ atstovai ėmė patys ieškoti pardavėjų. Tik tuomet, supratę, kad pateko į aferistų pinkles, kreipėsi į FNTT pareigūnus.
Teigiama, kad šios aferos sumanytojas – praeityje kelis kartus teistas ir su nusikalstamo pasaulio veikėjais siejamas vilnietis Romas Steponaitis. Kratos metu jo namuose pareigūnai rado ne tik nemažą pinigų sumą, bet ir juos sudominusius dokumentus. Šie dokumentai bylojo, kad R. Steponaitis pagal panašią schemą planavo apmulkinti dar vieną Lietuvos banką.
R. Steponaitis ir keli jo bendrininkai stojo prieš teismą viename Vokietijos miestų. „Sampo banko lizingo“ darbuotojų veiksmus tiria Lietuvos teisėsaugininkai, kontroliuoja – Generalinė prokuratūra.
Šį nusikaltimą narpliojantiems FNTT pareigūnams pavyko nustatyti, kad šioje aferoje dalyvavo ir po savininkų pasikeitimo darbe likusieji „Danske banko“ lizingo pardavimų skyriaus vadovas Aurimas Cicėnas bei projektų vadovė Snieguolė Girštautienė.
Kiek anksčiau įtarimai buvo pareikšti buvusiam „Sampo banko lizingo“ vadovui Gintarui Šereivai, kuris buvo atleistas iš darbo.
Teisme jis teigė nežinojęs apie banko darbuotojų veiksmus, tikino tik girdėjęs apie perkamus vilkikus.
