Deja, laukuose ne visų žemdirbių laukė malonūs vaizdai. Štai, pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone pasėliai beveik neiššalo, tačiau daugybę plotų užtvenkė balos. Į šio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistus jau dabar kreipėsi rekordinis skaičius ūkininkų, prašančių sutvarkyti avarinės būklės melioracijos įrenginius. O kiek žemdirbių dar nepateikė prašymų! Nemaža jų dalis nesitiki sulaukti valstybės paramos, tad išmirkusius plotus sausina savo jėgomis.
Prašoma pagalbos
„Žieminių kvietrugių pasėjau maždaug 8 hektarus. Didžioji jų dalis šiandien – po vandeniu. Bet ne tik mano laukai mirksta. Kaimynystėje esančiuose laukuose taip pat telkšo balos. Netoliese iškasta kūdra, tai visos žuvys dabar po arimus plaukioja. Problemų kilo dėl to, kad mano laukuose esantis rinktuvas sulūžęs, tad vanduo niekur nesitraukia“, – apgailestavo Pilviškių seniūnijoje ūkininkaujantis Pranas Latvinskas.
Vyras kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistus prašydamas sutvarkyti avarinės būklės melioracijos įrenginius. Tikėtina, kad P.Latvinsko prašymas bus išgirstas, tačiau tie ūkininkai, kurie dar tik žada kreiptis į savivaldybę pagalbos, greičiausiai jos turės palaukti iki kitų metų, nes šiemet Vilkaviškio rajono savivaldybei melioracijos darbams atlikti skirta tik 268 tūkst. eurų, o norinčiųjų sulaukti pagalbos yra daug daugiau nei galimybių.
„Mūsų rajone melioracijos įrenginių būklė tragiška. Pernai rudenį ir šį pavasarį buvusi ekstremalioji padėtis dėl nesiliaujančių liūčių tik išryškino senas bėdas. Jau šiandien esame sulaukę apie 40 gyventojų prašymų sutvarkyti avarinės būklės melioracijos įrenginius. Įprastai per visus metus jų gauname tik 10–15, tad šie metai – išskirtiniai. Neabejoju, kad artimiausiu metu prašymų sulauksime dar daugiau, nes ūkininkai tik pradeda važiuoti į savo laukus“, – mintimis dalijosi Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.
Jos teigimu, nors šiemet Vilkaviškio savivaldybei melioracijos darbams atlikti skirta maždaug 10 proc. didesnė suma nei pernai, visiškai išspręsti besikreipiančiųjų problemas nelabai realu, nes lėšų yra per mažai. Tiesa, specialistė vylėsi, kad tuos prašymus, kurie jau yra pateikti, pavyks bent iš dalies patenkinti, o dar tik ketinančiųjųjų kreiptis norai greičiausiai bus išpildyti tik kitais metais. L.Inkratienė prašė visų Vilkaviškio rajono žemdirbių būti supratingų ir, jei tik yra galimybė, avarinius melioracijos įrenginių gedimus šalinti savo jėgomis.
Padėtį supranta
Bartninkų seniūnijoje ūkininkaujantis Rimas Legota tikina suprantantis sunkią valstybės padėtį ir pagalbos sulaukti nesitikintis. Vyras ketina savo jėgomis tvarkyti sugedusius melioracijos įrenginius.
„Kažkada kreipiausi, kad išvalytų prie mano žemių esantį melioracijos griovį. Kol tai padarys, teko laukti gal 5–6 metus. Supratau, kad pagalbos iš aplinkos tikėtis beviltiška“, – teigė R.Legota.
Patys savo laukus tvarkyti žada ir dauguma kitų Vilkaviškio rajono ūkininkų. Štai Šeimenos seniūnijoje žemę dirbantis Jonas Zdancevičius teigė, kad dalis jo valdomų plotų užsemta, tačiau didelių problemos dėl to esą nekyla. Jis turi eskavatorių, tad reikalui esant juo pasitvarko tai, ką reikia.
„Kasmet tenka tvarkyti defektus. Melioracijos įrenginiai mūsų rajone – labai seni. Prieš keletą metų įgyvendinau du Nacionalinės mokėjimo agentūros remiamus projektus ir melioravau maždaug 200 hektarų žemės plotą. Tose vietose problemų beveik nebeliko, tačiau kitur jų pilna“, – apgailestavo vienas stambiausių Vilkaviškio rajono ūkininkų Vincas Mačiulis, gyvenantis Klausučių seniūnijoje.
Atskirai Kybartų seniūnijoje ūkininkaujantis jo brolis Evaldas taip pat teigė, kad šiemet laukuose telkšančios balos jam pridarė milžiniškų nuostolių. Vyrui teks atsėti net 130 iš 430 hektarų žieminių pasėlių plotų. Tiesa, vyras kaltina ne vien senus melioracijos įrenginius, bet ir prieš kelerius metus jo laukuose naftos žvalgybą vykdžiusius darbininkus. Būtent po jų „apžiūros“ E.Mačiulio dirvose ir prasidėjo kasmetinės problemos. Ūkininkas spėja, kad ieškant naftos vykdyti nedideli sprogimai pažeidė melioracijos įrenginius, todėl dabar kiekvieną pavasarį ir rudenį vanduo sunkiai geriasi į žemę.
„Lauksiu, kol pradžius, o ką daugiau daryti? Pasėliai žiemą neiššalo. Tie, kurie neišmirko, atrodo neblogai“, – teigė E.Mačiulis.
Drausti ryžtasi nedaugelis
Maždaug 20 proc. žieminių pasėlių paskendo ir vieno stambiausių Vilkaviškio rajono ūkininkų Roberto Mickevičiaus laukuose. Iš viso vyras žieminėmis kultūromis apsėjo 600 hektarų, tačiau jei ne lietingas pernykštis ruduo, vasariniams javams jis būtų palikęs bent 200 hektarų mažiau plotų.
„Tenka keisti planus. Planavau auginti daugiau žieminių kviečių, o dabar į jiems numatytą vietą reikės sėti daugiau žirnių ir kukurūzų“, – vardijo R.Mickevičius.
Šiek tiek daugiau žieminių javų ir rapsų ketino auginti ir J.Zdancevičius, tačiau visiškai dėl tos pačios priežasties jam taip pat teko keisti planus. „Maniau, kad žiema bus prastesnė. Juk keletą dienų stipriai šalo ir visai nebuvo sniego. Laimė, šiandien viskas atrodo visai neblogai“, – džiaugėsi J.Zdancevičius.
Vištytyje ūkininkaujanti Onutė Kartavičienė nebuvo linkusi per anksti džiaugtis. Ji prisiminė, kad daugiau nei prieš dešimt metų iš pirmo žvilgsnio neblogai peržiemojusius pasėlius gegužę teko užarti. Tuomet netikėtai pavasarį spustelėjęs šaltukas pakenkė rapsams, ir jų šaknys tiesiog nutrūko.
„Jau buvome ir kompleksinėmis trąšomis patrešę, bet po šalčių rapsų lapai ėmė rusti. Teko užarti ir vietoj jų pasėti kviečius“, – prisiminė O.Kartavičienė.
Šiais metais jos šeimos valdomuose plotuose taip pat ne visos žieminės kultūros gerai peržiemojo. Moteris teigė, kad maždaug 30 hektarų rapsų plotų tikrai teks atsėti, nes žiemą jie iššalo. Gali būti, kad žiema pakenkė ir daliai kviečių.
Dalis rapsų iššalo ir Vilkaviškio rajono ūkininko Arūno Maksvyčio laukuose. Tiesa, jis dėl to pernelyg nesikremta, nes nuostolius turėtų kompensuoti draudimas.
„Žiema nebuvo labai bloga. Iššalo vos keli procentai rapsų plotų. Daug blogesnė padėtis dėl įmirkusių laukų. Dėl iššalusių pasėlių patirtus nuostolius kompensuos draudimas. Savo plotus draudžiu berods dešimtmetį, man tai labai apsimoka“, – teigė A.Maksvytis.
Kiti Vilkaviškio rajono ūkininkai galimybę drausti pasėlius vertina atsargiau. Šiais metais savo žieminių pasėlių plotus apdraudė vos 11 šio krašto žemdirbių apdraudė, pernai taip pasielgusių buvo daugiau nei 20. Dauguma kalbintų pašnekovų teigė, kad draustis – pernelyg brangu, o ūkininkai vis tiek kasmet tikisi, kad žiema bus jiems palanki.
„Anksčiau kelerius metus draudžiau pasėlius, o šiemet to nedariau. Pasirodo, mano sprendimai buvo teisingi. Pavyko atspėti“, – juokėsi V.Mačiulis.
Šaknys prislopintos
Šiais metais rajone iš viso žuvo maždaug 20 proc. žieminių rapsų ir 5–10 proc. kviečių plotų. Tiesa, didžioji dalis pasėlių nukentėjo ne dėl šalčio, o dėl pernelyg didelės drėgmės.
Iššalimo atvejai – itin reti. Žiemą įtakos turėjo ir kiti veiksniai: lepesnės veislės, sėjos laikas, net rudenį išdirbtos dirvos kokybė. Šiuo metu mūsų rajono ūkininkai jau nieko nelaukia: tręšia, dirba laukuose, kad tik vaizdas juose pasikeistų. Nors žieminiai pasėliai rudenį ir buvo tręšti kompleksinėmis trąšomis, per didelis drėgmės kiekis neleido jų augalams pasisavinti tiek, kiek iš tikrųjų reikia. Dabar dėl drėgmės augalų šaknys yra kiek prislopintos, tad norint jas pažadinti reikėtų panaudoti daugiau amino rūgščių.
