Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Gyventojai sako: kodėl „Sodros“ taškai, o ne piniginėmis lėšomis viskas skaičiuojama? Ar čia yra kažkokia sistema, kurią mes perėmėme iš užsienio?
R. Lazutka: Čia yra pirmos pakopos klausimas. Galima skaičiuoti taškais, galima skaičiuoti eurais. Labai paprasta – padaugini tašką iš 7,16 euro šiais metais ir gauni eurus. Raimondas Kuodis labai siūlo tą NDC sistemą, kur apskaita vyksta eurais, tai galėtų būti, bet žmonėms būtų galbūt aiškiau.
Reikia priminti, kad antroje pakopoje taip pat apskaitos vienetais yra skaičiuojama ne eurais. Paskui, kai žmogui pristato, pasako, kad tu sukaupei, tarkime, 10 tūkst. eur. Galima pasakyti ir „Sodrai“: jeigu tu sukaupei 10 taškų, tu turi 70 eurų. „Sodra“ galėtų savo internetiniame portale, kai žmonės prisijungia, rodyti ne tik taškų skaičių, bet ir padaugintą iš 7,16.
T. Medaiskis: Visiškai sutinku, nes ir taškų, ir NDC sistemoje ten įrašytos sumos išreiškia tavo dalį bendrame katile, o ne konkrečius pinigus.
Kaip geriausiai elgtis gyventojams, kurie pasitraukia iš antrosios pakopos? Ką toliau daryti? Jeigu jie klausia patarimų, kaip elgtis – investuoti, kažką pirkti? Ar yra kažkokie keliai, ką geriau pasirinkti?
T. Medaiskis: Tai priklauso nuo gebėjimų ir išmanymo, kai kas galbūt savarankiškai mokėtų pats investuoti, o kitas galbūt laimės pirkdamas nekilnojamąjį turtą, bet kiek tokių yra?
Jeigu dabar tas milijonas pasitraukusių pradės pirkti nekilnojamąjį turtą, tai kaip čia viskas atrodys? Tai šia prasme, ką daryti atsiėmus pinigus? Jeigu juos pravalgysi, tai yra neracionalu – o ką daryti? Galima ieškoti, galima investuoti, bet 90 proc. žmonių turbūt turėtų būti pripažinti, kad nemoka.
Vadinasi, jis vėl ieškos investuotojo, kuris jam padės investuoti – bankas, investicinė sąskaita, dar kažkokiu būdu. Kuo dabar tas investuotojas bus geresnis negu tas dabartinis profesionalus pensijų fondų investuotojas, kuris irgi investuoja pakankamai atsargiai, gal grąža nėra labai didelė, nes jie yra suvaržyti griežtų taisyklių, kaip jie turi saugiai investuoti?
Jeigu nori tuos pinigus kažkaip investuoti, tai ar tu moki tą padaryti? Ar tu čia laimėsi tą padaręs? Yra keli, kurie tikrai sugebės laimėti, o kiti pralaimės. O jeigu tu ieškosi profesionalaus investuotojo, kuris užsiimtų tais pinigais, tai palauk, kodėl tu iš šito fondo pasitrauki, kur tau dar ir priemoką moka?
Kaip jūs galvojate, gerbiamas Romai?
R. Lazutka: Aš galvoju šiek tiek kitaip. Investavimas gali būti traktuojamas gana plačiai, ne vien finansinis, piniginis investavimas. Kai žmogus pravalgo, jis investuoja į savo kūną, į savo sveikatą. Pravalgymas nėra didelė nuodėmė, persivalgymas yra nuodėmė, o valgymas – ne.
Yra žmonių, kurie tikrai negali laisvai rinktis sveiko maisto, nes jų pajamos yra mažos. Žinome, kad, berods, 400 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna maisto paketus, dabar pereita prie kortelių. Tai reiškia, kad jų pajamos labai mažos.
Yra apie 37 proc. namų ūkių, kurie turi tokias mažas pajamas, kad jie negalėtų apmokėti netikėtų išlaidų, kurios šiais metais būtų maždaug apie 700 eur. Tai reiškia, jie visiškai neturi „juodai dienai“. Žmogui reikia turėti santaupų ne tik tada, kai jis sulauks senatvės, bet ir kai jis neteks darbo, kai pabėgs vyras ar pabėgs žmona, kai dantys išbirės nuo parodontozės, kai automobilis suges, o tas automobilis yra būtinas vežioti vaikus į darželį ir važinėti į darbą, o jo remontas gali kainuoti kelis šimtus eurų.
Žmonėms yra svarbu ne tik santaupos, bet ir jų likvidumas – ar jos pasiekiamos, kada reikia, ar ne. Vienas dalykas yra senatvė, bet kaip tik tai senatvei, nors ir kukliai, Lietuvos žmonės yra apsaugoti. Nedarbo atveju jie yra daug prasčiau apsaugoti, nes nedarbo išmokos yra mažesnės ir dar nedarbo atveju paprastai reikia šeimą išlaikyti. Todėl tie žmonės, kurie, tarkime, nusprendžia pasiimti pinigus... Aš pasitikiu, kad jie, jeigu iš mažų pajamų sugeba išgyventi, tai reiškia, jų finansinis raštingumas yra pakankamai geras. Jie randa, kur pigiau nusipirkti prekes. Tikrai nėra pagrįsta mokyti tokius žmones, kurie gyvena iš mažų pajamų, o neracionaliai elgiamės mes visi.
Tikrai, jeigu paskaičiuotume, ir tie, kurie daugiau uždirba, daugelį dalykų perka, be ko galima būtų apsieiti, bet žmogui reikia ir malonumų. Taigi, man atrodo, kad mokyti dabar žmones, ką jums daryti, tikrai yra beviltiška – kiekvienas žmogus turi savo asmeninę situaciją, jis geriausiai žino, ką daryti.
Tiek, kad jeigu tų pinigų greitai nereikės, pajamos yra pakankamos ir tas žmogus taupo įvairiausiais būdais, jis gali taupyti ir antroje pakopoje, juo labiau, kad kol kas dabar dar yra remiamas, bet jeigu jis neturi jokių santaupų ir yra grėsmės įvairiausios, kurias paminėjau, jam geriau turėti likvidžių pinigų, nepaisant to, kad palūkanos banke bus 2,8 proc. dabar, o priaugis antroje pakopoje nežinia, koks bus. Skaičiuoja pagal istorinius duomenis, bet, tarkime, per šį pusmetį buvo su minuso ženklu, tai nieko nežinai, kas ten atsitiks.
O tuo tarpu netgi banke indėlis yra apdraustas, ten bent jau nesumažės, net jeigu palūkanos yra mažos. Taigi, kiekvienas žmogus pasirinks, ką jam daryti, ir svarbiausia, kad nebūtų jiems žadami kažkokie aukso kalnai nepagrįstai, kas buvo žadama tuos 20 metų. Daug žmonių buvo suviliota ir mes dabar matome rezultatus.
Kai buvo automatiškai įtraukti 236 tūkst. šiais metais, dar iki metų vidurio, pasiliko tik 15 proc., o 85 proc. žmonių nepatingėjo kreiptis į „Sodrą“ ir pasitraukti, nepaisant to, kad jie buvo įrašyti. Todėl, kad jie jau mato patirtį, mato žmones, kurie dalyvavę toje sistemoje ir prie „Sodros“ pensijos tas priedas yra visai nereikšmingas.
Tuo tarpu pinigų atsiimti, kaip minėjau, kai labai yra svarbu, tikrai nebūtinai, kad iššvaistyti. Tie žmonės, kurie uždirba iki vidutinės algos, aš neįsivaizduoju, kad jie turi iš ko švaistyti. Jeigu mes laikome šokolado pirkimą vaikui švaistymu, tai galbūt tai ir yra švaistymas, bet kitais atvejais – iš ko jie ten švaisto?
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
