Teorija teigia, kad demokratija – tai daugumos valdžia, tačiau praktika rodo visai ką kita, rašo „Kauno diena“.
Savo atstovus savivaldybėse turi tik kas trečias Lietuvos gyventojas, o didžiausiuose miestuose į mero kėdes atsisėdo politikai, turintys mažiau nei kas dešimto miestiečio paramą. Be to, beveik dešimtadalis balsavusių piliečių liko it musę kandę – partijos, už kurias jie atidavė savo balsus, nepateko į savivaldybių tarybas ir neatstovavo jų interesams, rašo dienraštis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš 2 694 909 balso teisę turinčių Lietuvos gyventojų paskutiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik 1 112 981. Tai yra tik 41,3 proc. rinkėjų.
Tačiau nemaža dalis tų rinkėjų, kurie ne pasyviai laukė, kol kiti bendrapiliečiai išrinks vietos valdžią, o patys ėjo prie balsadėžių, dabar gali teigti, kad į rinkimus ėjo veltui.
Tik 8 iš 60 rinkimų apygardų – Akmenės, Alytaus, Lazdijų, Molėtų, Skuodo ir Zarasų rajonų bei Kazlų Rūdos ir Neringos savivaldybėse – kiekvienas rinkėjas, jeigu jo biuletenis nebuvo pripažintas negaliojančiu, gali pasigirti turintis savo atstovą taryboje.
Tuo tarpu net 52 apygardose atsirado daugiau ar mažiau rinkėjų, kurių remtos partijos ar koalicijos nepateko į tarybą, kadangi nesulaukė pakankamo balsų skaičiaus ir neperžengė nustatyto 4 arba 6 proc. barjero. Iš viso Lietuvoje tokių pražuvusių balsų yra net 86 869 arba 8,12 proc. nuo visų galiojančių balsų. Kitaip tariant, maždaug tokio dydžio miestas kaip Panevėžys balsavo veltui ir dabar neturės savo atstovų savivaldoje.
O jei prie šių balsų pridėtume dar 43 760 rinkėjų, kurių biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais, išeitų, kad net 130 629 arba 11,74 proc. balsavusių piliečių į rinkimų apylinkes atėjo veltui.
Taigi, tik 982 352 rinkėjai iš minėtų beveik 2,7 mln. turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų išdalijo mandatus rinkimuose dalyvavusiems politikams. Dėl to galima teigti, kad savivaldybių tarybų nariai tiesiogiai atstovauja tik 36,45 proc. rinkėjų.
Kitaip tariant, beveik du trečdaliai šalies gyventojų neturi savo atstovų savivaldoje.
Vilniaus miesto tarybą suformavo tik 36,49 proc. į rinkimus atėjusių vilniečių, Kauno – 29,56 proc., Klaipėdos – 26,73 proc., Šiaulių – 30,33 proc., o Panevėžio – 33,38 proc., rašo „Kauno diena“.
