Architektai protestuoja prieš pastaruoju metu įsigaliojančią tradiciją, kai skelbiami bendri konkursai statybininkams ir projektuotojams.
Pasak architektų, investuotojai ieškodami pigiausių statybininkų nekreipia dėmesio į kartu siūlomą projektą, todėl esą netruksime Lietuvoje sulaukti nekokybiškos architektūros pastatų, praneša LTV „Panorama“.
Specialistai piktinasi, kad pastaruoju metu skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose renkamas ne geriausias projektas, o pigiausias statybininkas.
„Dabar atsirado nauja tendencija tam, kad dar labiau sutrumpintų ir supaprastintų dalykus – pradėjo skelbti bendrus konkursus su statybininkais, tai reiškia, konkursus projektavimui ir statybai vienu metu“, – sako Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas.
„Kova už idėją turėtų tapti prioritetine. Mūsų valstybė, jei nori investuoti į teisingus pasirinkimus, pirmiausia turi išsirinkti gerą projektą, o po to jau ieškoti kaip pigiau, kaip racionaliau jį realizuoti.
O šiuo metu procesą bandoma pastatyti aukštyn kojomis: pradedama nuo to, kaip galima padaryti pigiausiai, o po to jau ieškoma, kas gali ką nors pigiau pasiūlyti, sugalvoti, o laiko nėra, projektas paliekamas išvis be laiko“, – tvirtina architektas prof. Gintaras Čaikauskas.
Architektų teigimu, pavyzdžiui, Ukmergės piliakalnio idėjoms sukurti savivaldybė skyrė tik dvi savaites, o štai nugalėtojui išrinkti pagal visas procedūras prireikė net trijų savaičių.
Vienu iš naujausių tokių ydingų konkursų pavyzdžių nurodomas Nacionalinių fizikinių ir technologijų mokslo centro sukūrimas. Architektas Algirdas Kaušpėdas sako, jog buvo apstulbęs, kai sužinojo konkurso sąlygas. Pasak jo, panašu, kad viešųjų pirkimų specialistai taip ilgai kūrė tomus dokumentų, jog nebeliko laiko kūrybiniam architektų darbui. Arba terminai sutrumpinti apgalvotai.
„Pasirodo, kad konkursas turėjo būti padarytas nuo pradžios iki galo per maždaug pusantro mėnesio. Susipažinus su medžiaga, kur vien pirkimo atviro konkurso sąlygų – 100 puslapių, dar 500 puslapių – visokios technologinės sąlygos, kurias reikia išpildyti, plius du maketai ir visa grafinė medžiaga, susidaro įspūdis, kad šitas konkursas, ko gero, jau turi architektus ir statybininkus. Ir dabar mes čia esame tik tam tikro formalaus renginio liudininkai“, – teigia A. Kaušpėdas.
„Achitektų sąjungos pagalbos šauksmas yra visiškai šviežias dalykas, nes ką tik pas mane lankėsi Algirdas Kaušpėdas, atsinešė peticiją ir mūsų pozicijos visiškai sutampa. Ir savivaldybėj mes šituos dalykus spręsim“, – tikina Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys.
Valdininkas pripažįsta, kad besiformuojanti ydinga tradicija neieškoti geriausių idėjų statant svarbius viešuosius pastatus atsigręš prieš mus pačius, bus sužalotas miesto veidas. Tačiau nematąs kitos išeities, nes biurokratinių procedūrų sutrumpinti neįmanoma.
Architektų sąjunga išplatino nepritarimą ir tokiu netinkamu būdu planuojamam naujam vaikų darželiui Vilniuje, Palangoje ketinamai statyti sporto salei.
Monika PETRULIENĖ
