Karolina STAŽYTĖ
Bedarbė, sunkia liga serganti L.P. svajoja apie 350 Lt Savivaldybės skiriamą socialinę paramą – jos moteris negauna dėl vyro gaunamos 720 Lt pensijos. Autorės nuotrauka Vieno Tauragės kaimo gyventoja 56 metų L.P. jau daugiau nei dešimtmetį priversta gyventi išlaikoma vyro pensijos. Nors niekur nedirbančiai moteriai nustatytas 50 procentų darbingumas, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), nei Savivaldybės Socialinės paramos skyrius jai jokios paramos neteikia bei pašalpų nemoka. Esą L.P. neturi sukaupusi reikalingo darbo stažo bei gyvena su septyniasdešimtmečiu vyru, kuris gauna padidintą 720 Lt pensiją. Šeimos biudžetas, pasirodo, yra pakankamas išgyventi abiem.
Dviese išgyvena iš 720 Lt
Prieš septynerius metus L.P. buvo atlikta stuburo išvaržos operacija. Po jos moteriai nustatytas 45 procentų darbingumas. Tada jai pusmetį buvo mokama 278 Lt socialinė parama. Tačiau praėjusių metų rugsėjį nustačius 50 procentų darbingumą materialinės pagalbos L.P. nesulaukė nei iš „Sodros“, nei iš Savivaldybės.
– Anksčiau su vyru priduodavome pieną, parduodavome gyvulių prieauglį. Užsiaugindavome kiaulę, daržovių. Taip ir versdavomės. Kai vyras išėjo į pensiją, visko atsisakėme. Po to slaugiau uošvius ir tėvus, atgulusius į ligos patalą. Niekam nebeliko laiko. 2005 metais sustreikavo sveikata – vos nemiriau. Teko gultis ant operacinio stalo – daugiau nei keturis mėnesius išgulėjau ligoninėje. Vaikščioti sunku iki šiol. Neištraukiu net kibiro iš šulinio. Dėl visų šių priežasčių jau dešimt metų nebedirbu, tad iš viso esu sukaupusi tik 9 metų darbo stažą. Dėl to „Sodra“ man negali mokėti netekto darbingumo pensijos, o Tauragės seniūnijos darbuotojos teigia, jog vyro pensija yra pakankama išgyventi abiem. Bet juk jis ją užsidirbo sau, – savo gyvenimo istoriją papasakojo L.P.
Moteris prašė pasiteirauti, ar tikrai jai nepriklauso jokia išmoka. Galbūt yra kitų galimybių sulaukti kokios nors pagalbos?
Sergi, turi žemės – darbo negausi
Daug metų L.P. buvo užsiregistravusi ir darbo biržoje, tačiau jokio pasiūlymo įsidarbinti taip ir nesulaukė.
– Darbo biržos darbuotojos stebisi, kad su tokia liga ieškau darbo. Juk vos paeinu. Vieną dieną supratau, kad aš ten be reikalo vargstu, 15 kilometrų pirmyn atgal važinėju, darbo pasiūlymų nesulaukiu, o privalomąjį sveikatos draudimą garantuoja turima darbingumo lygio pažyma. Tiesa, kur nors padirbėti dar norėčiau. Pažiūrėkite, visokie girtuokliai gauna 350 Lt pašalpas, o aš ne. Pasak valdininkų, man viešieji darbai nepriklauso, nes turime su vyru žemės. Norėtųsi viena kitą pinigėlį pasitaupyti ir bent laidotuvėms atsidėti, – teigė moteris.
Už turimus 6,5 hektaro žemės L.P. šeimyna per metus gauna 450 Lt. Bet jie taip pat oficialiai priklauso vyrui. Dėl sunkios materialinės padėties iš Savivaldybės moteris gauna ir Europos Sąjungos skirtą paramą – kruopų. „Per didelės“ pajamos ir per mažas stažas
Pasak „Sodros“ Šilalės skyriaus direktorės pavaduotojos Linos Sakavičiūtės, netekto darbingumo pensija skiriama, kai asmuo atitinka šias sąlygas: yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo (darbo) stažą netekto darbingumo pensijai. Minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu datą, t.y. kuo vyresnis toks asmuo, tuo daugiau stažo yra reikalaujama.
Šiuo atveju, kai L.P. buvo pripažinta iš dalies darbinga, jai buvo 55 metai. Tokio amžiaus sulaukęs asmuo, norėdamas gauti netekto darbingumo pensiją, privalo būti išdirbęs 11,5 metų. Moters darbinės veiklos kraityje kiek mažiau – devyneri metai.
Anot Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Ligitos Rimkuvienės, nepriklauso L.P. ir socialinė pašalpa.
– Jei ji būtų viena gyvenanti bedarbė, pašalpą gautų. Kadangi gyvena su vyru, žiūrima į bendrą šeimos biudžetą: padalinus jį, kiekvienam šeimos nariui turi išeiti mažiau nei po 350 Lt. Šiuo atveju vyras gauna 720 Lt pensiją, kurią padalinus abu gauna šiek tiek daugiau – po 360 Lt. Gaila, bet tokie įstatymai, – paaiškino L.Rimkuvienė.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos teigimu, L.P. gali prašyti vienkartinės pašalpos ar kompensacijos už šildymą.
Seniūnija siūlo vienkartinę pašalpą
Apie galimybę prašyti vienkartinės pašalpos prakalbo ir Tauragės seniūnijos seniūnė Danguolė Jatautienė.
– Per mėnesį pašalpoms išdaliname apie 1500 litų. Jei prireikia daugiau, kreipiamės į Savivaldybės tarybą. Esame sudarę komisiją, kuri sprendžia, ar tenkinti į sunkią materialinę padėtį patekusio žmogaus prašymą, – teigia seniūnė.
Pagal 2007 m. birželio 20 dieną tarybos priimtą sprendimą (Nr.1-122) „Dėl vienkartinių pašalpų skyrimo nuostatų patvirtinimo“, pašalpa skiriama dėl sunkios materialinės padėties (iki 325 Lt), nukentėjus nuo stichinių nelaimių, pavyzdžiui, gaisro, potvynio, sausros (iki 1300 Lt), sunkios ligos atveju (iki 780 Lt), dėl dokumentų sutvarkymo socialinės rizikos grupės asmenims (iki 65 Lt), asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų (po pirmojo teistumo mokama 130 Lt, po kelių – 65 Lt), neįgaliesiems asmenims techninių pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms iš dalies kompensuoti (iki 650 Lt) bei kitais atvejais, nutarus Savivaldybės tarybai.
Anot D.Jatautienės, pašalpos bus pradėtos mokėti po to, kai bus patvirtintas rajono biudžetas – vasario mėnesį.
– Buvusiems kaliniams jos skiriamos net be jokio svarstymo – ateina kaip premijų pasiimti. Tad žmonėms, pakliuvusiems į bėdą, tikrai galime ir norime bent kažkuo pagelbėti. Jei moteris yra po stuburo operacijos, noriu priminti apie ambulatorinės sanatorijos – reabilitacijos centro Tauragėje egzistavimą. Jame per metus vieną kartą yra suteikiama galimybė gauti 10 dienų trunkantį nemokamą procedūrų kursą. Ne visi tai žino, – sakė seniūnė.
