Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Ekonomikos ir inovacijų ministras vienoje iš sostinės parduotuvių išbandė naujovę: rinkosi prekes, kurios yra paženklintos užrašu „geriausia iki“ – pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamus vartoti maisto produktus.
„Yra įstatymų sudarytos galimybės tam tikrus produktus, kurie yra saugūs, patikrinti, nusipirkti ir po numatyto termino, tai sudaro galimybę mažinti maisto švaistymą prekybos vietose“, – kalbėjo ministras Lukas Savickas.
Parduoda ir pasibaigus galiojimui
Pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais, „geriausia iki“ pažymėtais produktais, pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos, kol kas prekiauja tik vienas prekybos tinklas, kuris šioms prekėms taiko 70-ies procentų nuolaidą.
„Pirkėjai labai noriai reaguoja. Nors įstatymas leidžia pardavinėti produktus 45 dienas po jų galiojimo pabaigos, mes pasirinkome pardavinėti 30 dienų, nes per tas likusias dvi savaites mes tuos produktus galime atiduoti labdaros organizacijoms“, – teigė „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.
Maisto ir veterinarijos tarnyba aiškina, kad „geriausia iki“ paženklintą maistą saugu valgyti, bet pabrėžia, kad dalies kokybės produktuose gali ir nelikti.
„Jis jau nebėra toks geras kaip tikėjosi gamintojas, jis yra galbūt kiek prastesnis. Kas prastesnis: gal spalva pabluko, gal, jeigu padažas, pasisluoksniavo kažkiek, gal kava prarado kažkiek aromato, gal sukietėjo“, – vardijo tarnybos atstovė Ilona Drulytė.
Pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkami naudoti produktai, privalo turėti atskiras vietas lentynose, kiekviena prekė privalo būti pažymėta. Štai ką apie tokias prekes mano kalbinti prekybos centro lankytojai:
„Pirkčiau, pirkčiau, pirkčiau, dėl to, kad aš turiu kaimą, kruopas kokias dėl vištų ir panašiai.“
„Tikriausiai gerai, kam striuka su pinigais, tai, žinoma, kad gerai.“
„Kas renkasi tokias prekes, tai, manau, gerai.“
Kiti prekybos tinklai kol kas renkasi kitus kelius. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Rimi“ nelaukia, kol pasibaigs produkto galiojimas, anksčiau pritaiko nuolaidą, dėl to klientai atpigusias prekes išgraibsto anksčiau.
„Priėmėme kitus sprendimus, kurie padeda mažinti maisto švaistymą: nukainotus produktus pažymėti oranžiniais lipdukais. Yra nuo 30 iki 70 procentų įvairių nukainotų produktų ir jie pardavinėjami besibaigiant galiojimui. Jie yra tikrai geri ir tinkami naudoti, kokybiški, atitinka higienos reikalavimus, saugos, skonis nepasikeitęs“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
„Lentynose turime to besibaigiančio galiojimo maisto produktų, kuriems taikoma iki 70 procentų nuolaida, pirkėjai gali įsigyti už mažą kainą“, – apie taikomą tvarką pasakojo „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.
Prekybos tinklas „Maxima“ prekių, kurių galiojimas pasibaigęs, bet tinkamumas vartoti ne, nusprendė nepardavinėti. Maistą geriau siunčia labdarai.
„Palaipsniui nusprendėme plėsti labdaros ir paramos organizacijų tinklą, su kuriomis bendradarbiaujame. Tą darome ir dabar, darysime ir ateityje“, – pridėjo T. Atraškevičius.
Netenka dalies paramos
Ekonomikos ir inovacijų ministras aiškina, kad dėl ilgiau pardavinėjamo maisto, tokios organizacijos kaip „Maisto bankas“ nukentėti neturėtų.
„Mes esame priėmę kitus įstatymus, kurie įpareigoja prekybos tinklus sudaryti sutartis su labdaros organizacijomis ir sukurti maisto švaistymo mažinimo planą, įpareigojant prekes perduoti labdaros organizacijoms“, – tikino L. Savickas.
Tačiau, pasak „Maisto banko“, realybė yra visai kitokia.
„Dauguma produktų, kurie yra tinkami vartoti iki, dažniausiai yra parduodami iki tol, kol ateina ta data. „Maisto bankas“ dažniausiai negauna tokių produktų nei anksčiau, nei dabar negauna. Mūsų bėda, kad tokios iniciatyvos priveda prie to, kad prekybininkai atiduoda ženkliai mažiau kitokių produktų, apie kuriuos visai nekalba“, – tvirtino „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
„Maisto bankas“ aiškina, kad dalis prekybos tinklų prisidengia maisto švaistymo problema ir maksimaliai ilgai laiko pieno, mėsos produktus, daržoves.
„Jie laikomi iki tokios būklės, kol yra išmetami“, – teigė S. Gurevičius.
Organizacijos vadovas atskleidė, kaip per metus pasikeitė prekybininkų perduodami maisto kiekiai.
„Vienas prekybininkas atidavė 300 tonų daugiau maisto, kitas prekybininkas 200 tonų daugiau maisto, bet vienas iš tų prekybininkų, kuris garsiai kalba apie bendradarbiavimą su „Maisto banku“, praeitais metais atidavė 1400-ais tonų mažiau maisto, negu prieš tai buvusiais metais. Dar vienas tinklas atidavė dar 200 tonų mažiau maisto“, – vardijo S. Gurevičius.
Skurdžiausiai gyvenantiems lietuviams maistą dalinantis „Maisto bankas“ iš prekybininkų bendrai pernai gavo tūkstančiu tonų mažiau maisto.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
