Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bendruomenė išplatino kreipimąsi Seimo nariams, ragindama peržiūrėti aukštojo mokslo reformą.
VGTU siūlo keisti studijų krepšelių skyrimo principą, įvesti rotaciją, keisti numatomą universiteto valdymo tvarką. Minėti siūlymai ketvirtadienį pateikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, praneša universitetas.
Universitetas siūlo, įvertinus valstybės poreikius bei situaciją, krepšelius skirti ne atskiriems žmonėms, o studijų kryptims, tokiu būdu užtikrinant, kad reikalingos, bet mažesnio populiarumo studijų kryptys nebūtų sunaikintos. VGTU nuomone, toks reguliavimas lemtų mažesnę disproporciją tarp mokslo krypčių, mažesnius studentų srautus į specialybes, kurias lengviau mokytis.
Taip siūloma įvesti rotaciją - įtvirtinti galimybę po kiekvieno semestro studentams iš mokančiojo vietos pereiti į nemokančiojo. Šiuo metu numatoma, kad studentas, gavęs krepšelį, dvejus metus jį išlaikytų nepriklausomai nuo studijų rezultatų, o po dvejų metų peržiūros prarastų tik tuo atveju, jei jo vidurkis būtų 2 balais mažesnis už bendrą kurso vidurkį.
VGTU teigimu, numatant rotaciją pagal kiekvieno semestro rezultatus, būtų skatinama studentų motyvacija bei konkurencija.
Taip pat universitetas prašo atmesti, anot jų, antikonstitucinę universiteto valdymo tvarką, kai
universitetą valdo taryba, kurioje sprendžiamąjį balsą turi ministerijos skirti atstovai, o senatas atlieka tik studijų direkcijos vaidmenį. VGTU remiasi Konstitucijos nuostata, garantuojančią universitetų autonomiją.
Seime šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kuriuo numatyta įvesti vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą.
Anot projekto, krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kaina svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra sulaukusi Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai ir kiti.
