Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Kitą savaitę vyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdis, o vienas svarbiausių ES lyderių susitikimo darbotvarkės klausimų – Ukrainos narystė ES. Europos Komisija (EK) prieš mėnesį rekomendavo pradėti derybas su Kyjivo dėl šalies narystės Bendrijoje. Visgi ES yra įprastų įtariamųjų, kurie nori spausti stabdį Ukrainos narystės ES perspektyvai.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareikalavo išbraukti diskusijas dėl Ukrainos iš kitą savaitę vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės.
„Pagarbiai raginu Jus nekviesti EVT gruodį spręsti šių klausimų, nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai nulemtų nesėkmę“, – pirmadienį jis rašė laiške EVT pirmininkui Charles'iui Micheliui.
Tai jau antrasis V. Orbano laiškas, kuriame jis skeptiškai vertina Briuselio požiūrį į Ukrainą ir kurį jis nusiuntė aukščiausiojo lygio susitikimams pirmininkaujančiam Ch. Micheliui.
Jis nenoriai pritarė ankstesniems ES sprendimams paremti Ukrainą, kuri ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos, ir siekė sušvelninti sankcijas Maskvai.
Tolesni sprendimai dėl papildomos finansinės pagalbos Kyjivui ir galimybės pradėti derybas su Ukraina dėl narystės ES turi būti priimami atsižvelgiant į galimą Vengrijos veto, nes tokie sprendimai turi būti priimami vienbalsiai.
Visgi ne tik Vengrija yra galvos skausmas Briuseliui. Kaip rašo „Politico“, kitas stabdis, apie kurį mažiau kalbama, yra Austrija. Ji nori, kad ES pradėtų derybas ir su Bosnija ir Hercogovina, jei jau ketinama tą daryti su Ukraina.
„Austrija slepiasi už Vengrijos, bet niekas nedrįsta besti pirštu į ją“, – kalbėjo vienas ES diplomatas.
Daliai valstybių narių tokios kalbos yra absurdiškos, nes Ukrainos pažanga, lyginant su Bosnijos ir Hercogovinos, skiriasi kartais. Tačiau daliai atrodo visai logiška suplaktu visų į ES besiprašančių valstybių atvejus į vieną. Kai kurios ES narės nori, kad Ukrainos narystės perspektyva eitų koja kojon su Vakarų Balkanų valstybių perspektyvomis.
Visgi čia yra problema, kad Balkanų valstybių situacijos skiriasi kardinaliai. Pavyzdžiui, derybos dėl Juodkalnijos narystės per dešimtmetį praktiškai nepajudėjo iš mirties taško, o štai Šiaurės Makedonija derybas pradėjo prieš dvejus metus.
Ir jei Lietuvoje daugiausiai advokataujama dėl Ukrainos narystės, mūsų interesas neturėtų nusisukti nuo Balkanų regiono. Kodėl? Nes scenarijus, kai atveriame duris Ukrainai, tačiau to nepadarome šio regiono valstybėms, gali reikšti naujus neramumus.
Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani sako, kad ES turi parodyti aiškius ir matomus plėtros rezultatus, kitu atveju, regione į viršų gali iškilti tautinių konfliktų grėsmė. Pasak jo, ES narystės svajonė yra „klijai“, kurie dalinai išlaiko ramybę Balkanuose.
„Šiaurės Makedonija yra daugiatautė, daugiakultūrė valstybė. Vienintelis naratyvas, kuris leidžia glaistyti šiuos konfliktus ir laiko kaip „klijai“ yra svajonės apie narystę ES. Turime visas skirtingas socialines, kultūrines, religines, tautines grupes, kurios turi vieną tikslą – ES“, – dėstė B. Osmani.
Jis įspėja, kad, jei ES plėtros projektas žlugs, mes pamatysime į paviršių lendančią tautinę nesantaiką ir ta svajonė, kuri dalinai išlaikė regione ramybę, žlugs.
„Jei mums nepasiseks, nes ES buvo nepakankamai ryžtinga, tai bus domino efekto regione pradžia. Žinutė bus, kad Balkanuose daugiatautės demokratijos negali funkcionuoti. Nemanau, kad tai atsakymas, kurį mes norėtume girdėti savo regione“, – kalbėjo B. Osmani.
O domino efektas gali būti pragaištingas. Įtampa tarp Serbijos ir Kosovo neslūgsta daugelį metų, daugiatautė Bosnija ir Hercegovina taip pat neretai įvardijama kaip „parako statinė“ regione.
„Yra gana didelė problema, kad Europos Sąjunga nelabai tiki, kad tos valstybės įvykdys tas reformas ir nelabai jų laukia, o Balkanų valstybės kaip ir supranta, kad nelabai tų reformų gali įvykdyti ir dalis jų simuliuoja tą narystės procesą. Čia labai didelė problema, nes kai mes kalbame apie įšaldytą karą Ukrainoje, grėsmę mums, mes turime prisiminti, kas vyko Jugoslavijos karų metu“, – kalbėjo V. Venckūnas.
Jugoslavijos karais vadinami keletas ginkluotų konfliktų buvusios Jugoslavijos teritorijoje 1991–2001 m. Vienas po kito sekę karai įtraukė visas šešias buvusios Jugoslavijos respublikas.
Beveik visi šie karai kartu buvo ir pilietiniai, ir tarptautiniai, su išorės jėgų, pavyzdžiui, NATO, įsikišimu.
Dėl Jugoslavijos karų didelė buvusios Jugoslavijos dalis patyrė ekonominį nuosmukį, karų metu žuvo apie 300 tūkst. gyventojų ir milijonams teko apleisti savo gyvenamas vietas, karų metu vykdytas etninis valymas.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00:32 Intro
00:00:54 Bandymas dabartinę Ukrainos situaciją parduoti, kaip pergalę
00:03:31 Kur link krypsta pagalbos Ukrainai klausimas?
00:06:22 Kodėl „kartais neveikia“ dalykai, kurie Vakarams yra svarbūs?
00:20:57 Blogas, blogesnis ir blogiausias variantai
00:29:07 O dabar apie teigiamus dalykus
00:42:38 Orbano diplomatinis lankstumas
00:45:22 Balkanų dilema: laukti stojimo į ES ar naujo karo?
00:59:55 Putino sąjungininkas kelia naujo karo grėsmę JAV pašonėje
