Vyriausybėje svarstant dilemą, kaip pritraukti į valstybės valdomas įmones talentingus vadovus ir jau esamus paskatinti būti labiau ambicingus, girdimi pasiūlymai mažinti kintamąją dalį ir didinti skaidrumą šioje srityje.
Neatmetama, kad, patvirtinus naują tvarką, bus sudarytas potencialas augti kai kurių įmonių vadovų algoms, tačiau jos negalės būti didesnės už vidurkį atlyginimų, kuriuos gauna kiti tos pačios rinkos vadovai.
„Kaip ir daugelyje šalių, egzistuoja politika, kad valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai turi konkuruoti su komercinėmis įmonėmis, bet negali būti aukštesniojoje jos dalyje. (...) Mūsų tikslas yra sugebėti pritraukti į valstybės valdomas įmones talentinguosius vadovus. Valstybės valdomos įmonės turi ir tam tikrų kitų pozityvių aspektų, dėl ko mums nebūtina turėti pačius aukščiausius atlyginimus. Mes turime labai dideles įmones, kur žmones, kurie gali ten ateiti, labai motyvuoja, kad iššūkiai yra didžiuliai, poveikis Lietuvos ekonomikai yra didelis“, - kalbėjo ūkio ministras Rimantas Žylius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.
Vyriausybė taip siekia spręsti pavasarį nustatinėjant įmonėms tikslus pastebėtą problemą, kad dabartinė tvarka, kaip ūkio ministras pareiškė, „verčia įmonių vadovus ir jas kuruojančias institucijas vengti ambicingų tikslų“.
„Kai kuriais atvejais tie atlyginimai yra tokie maži, kad institucijos mano, kad vadovas būtinai turi gauti ir pastoviąją, ir kintamąją dalį. Tuo tarpu kintamosios dalies pati mintis, kad ji yra gaunama tiktai pasiekus tam tikrus rezultatus. Dėl kai kurių atlyginimų mažumo institucijos leidžia nusistatyti įmonėms menkus tikslus, kad jie garantuotai juos pasiektų“, - sakė R. Žylius.
Pagal dabartinę tvarką, 50 proc. vadovų atlyginimo sudaro pastovioji dalis, kitą 50 proc. - kintamoji. Europos Komisija rekomenduoja, kad kintamoji dalis sudarytų 20-30 proc. atlygio, kad valdyba nesijaustų nuskriaudusi vadovą, jeigu jis negaus kintamosios dalies. Dėl to, kokį kintamosios dalies dydį išlaikyti Lietuvoje, dar diskutuojama.
Ūkio ministerijos nuomone, kintamoji dalis, kaip tokia yra reikalinga, tačiau ji turi būti susieta su aiškesniais pamatuojamais rodikliais.
„Mes nenorime, kad būtų prisirišama prie netinkamų rodiklių. Pavyzdžiui, jeigu viskas priklauso nuo Lietuvos užsienio politikos ir vadovas nedaro įtakos aspektams, tai nėra prasmės pririšti jo prie importo ar pervežimų iš Rusijos kiekio, kadangi jis negali to sąlygoti“, - sakė R. Žylius.
Numatoma įpareigoti valstybės valdomų įmonių valdybas rengti vadovo atlyginimo nustatymo planus ir juose aprašyti motyvaciją - kodėl yra nustatomas vienoks ar kitoks atlyginimas, pagal kokius rezultatus bus matuojama kintamoji dalis.
Kad vadovai būtų motyvuoti žvelgti ne tik į trumpalaikę perspektyvą, siūloma įmonėms dalį kintamosios dalies išmokėti ne iš karto pasibaigus ketvirčiui, o su atidėjimu nuo vienų iki trejų metų.
Taip pat siūloma nustatyti galimybę, nustačius piktybiško elgesio atvejus, kintamąją dalį išieškoti iš vadovo.
Pasak ministro, dėl esamos tvarkos netobulumo įmonės kai kuriais atvejais nesilaiko rekomenduojamos tvarkos.
„Kadangi mes iki šiol neturėjome pakankamo skaidrumo, tai apie tai dažną kartą ir nesužinodavome. Dabartinė tvarka skiriasi tuo, kad pasakome, jog turi būti privaloma viešai skelbti tiek įmonėje, tiek ir ataskaitose vadovų atlyginimus ir pastoviąją, ir kintamąją dalį. Turi būti atsisakoma visų kitokių materialinių ne atlyginimo kompensacijų“, - sakė R. Žylius.
Vyriausybė bendrąsias nuostatas dėl valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimų rengiasi tvirtinti trečiadienį. Jei tai bus padaryta, iki rugsėjo 15 dienos Ūkio ministerija kartu su Ministro Pirmininko tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir keliomis institucijomis, kurios turi daugiausia įmonių, parengs konkrečias gaires, kaip nustatinėti atlyginimus.
