Ar Vytautas Landsbergis buvo valstybės vadovu pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais? Pagal trečius metus galiojantį įstatymą – taip. Tačiau į dabartinį Seimą išrinktas valstietis Rimas Jankūnas pasiūlė valstybės vadovo statusą Landsbergiui panaikinti. Aiškina, kad esą reikia taisyti istorinę klaidą ir atkurti teisingumą.
„Kol prisimename – turime atstatyti, nes čia sukurs naują Leniną“, – kalbėjo R. Jankūnas.
„Nemuno aušros“ lyderis palaiko iniciatyvos autorių ir rėžia tiesiai šviesiai.
„Vytautas Landsbergis yra blogis valstybėje, kur tas blogis atėjo prie valstybės skaldymo. Toks žmogus negalėtų turėti jokio valstybės statuso“, – sakė Remigijus Žemaitaitis.
„1952 metais šitas žmogus įstojo į komjaunimą. Tai buvo okupantų jaunimo organizacija“, – pridūrė R. Jankūnas.
Pats priklausė komjaunimui
Tokį pat kaip Landsbergis prašymą priimti į komjaunimą, pasirodo, rašė ir pats Jankūnas.
„Įstojau. Ir stojant manęs paklausė, tai kodėl jūs stojate. Atsakiau: mama liepė. O mama liepė, nes sakė, kad neįstosiu į aukštąją mokyklą“, – teisinosi politikas.
„Šituo atveju gaunasi – juokiasi puodas, kad katilas juodas. Vienu atveju, puodo problemos yra paverčiamos puodo problemomis, bet ir kad katilas toks pats, neatsižvelgiama“, – komentavo Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas.
Jankūno iniciatyvą Seime nugesino liberalas, Kovo 11-osios akto signataras Eugenijus Gentvilas. Jis pasiūlė klausimą išbraukti iš Seimo darbotvarkės. Parlamentarų dauguma sutiko.
„Tai prašau visus oponentus išvardinti, kas vadovavo Lietuvos valstybei. 13 prezidiumo narių išvardinkite. Neišvardins nė vienas. Tai neapsimetinėkime – atkurta Lietuvos valstybė buvo normali valstybė su savo vadovu Vytautu Landsbergiu“, – sakė E. Gentvilas.
Konservatorių daugumos Seimas 2022 metų vasarą po didžiulių diskusijų priėmė įstatymą, kuriuo Vytautą Landsbergį pripažino valstybės vadovu.
„Tai, ką mes priėmėme, buvo konsensusas tarp politinių jėgų. Jis, mano manymu, buvo teisingas, ir nebevertas kapstyti iš naujo“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Istoriko vertinimu, Landsbergio figūra yra tam, kad būtų lengviau atsiminti istorinį procesą. Tuo pat metu žmonės sunkiai atskiria Landsbergį, kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininką, ir Landsbergį, kaip vėlesnį politiką. Tai ir skatina prieštaringas nuomones.
„Jeigu mes norime kurti atmintį, kad žmonės atsimintų kažką apie tuos dalykus, tai vis tiek vieną žmogų atsiminti yra lengviau, kuris įkūnija jau ne tik save, bet ir visą tą valstybę“, – teigė A. Terleckas.
Iš darbotvarkės išbrauktas klausimas dėl Landsbergio statuso dar galės būti teikiamas, todėl parlamentinė intriga išlieka.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:







































































































































































































































































