„Šalyje per pastaruosius ketverius metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 asmenys, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto. Lietuva pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žuvusių žmonių skaičių užima 3 vietą tarp 46 pasaulio valstybių“, – rašoma ataskaitoje.
Anot auditą atlikusios institucijos, Lietuvoje iš viso dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, pusė jų – savivaldybių priešgaisrinių pajėgose. Pastariesiems ugniagesiams nustatyti mažesni reikalavimai pasirengimui, sveikatai, aprūpinimui technika ir apsaugos priemonėmis, jiems pavesta atlikti tik pirminius gelbėjimo darbus, tačiau, pasak Valstybės kontrolės, faktiškai jie atlieka ir kitus darbus, kuriems nėra tinkamai aprūpinti.
Išvadose nurodoma, kad valstybės mastu nėra vertinama kiek ir kokių ugniagesių komandų reikia suformuoti, problemų kyla ir dėl to, kad nedetalizuojama, kas yra pirminiai gelbėjimo darbai ir kokios iš tiesų yra savivaldybių ugniagesių darbo apimtys.
Ataskaitoje pažymima, kad 2019 ir 2020 metais 147 iš 360 – 41 proc. – komandų budinčiose pamainose buvo mažiau ugniagesių, negu nustatyta.
Taip pat nustatyta, kad 47 proc. atvejų, kai pirmosios į gaisravietę atvyko savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandos, budinčioje pamainoje buvo tik po vieną ugniagesį.
„Budinčiose pamainose trūksta ugniagesių, bet 2017–2019 m. daugiau nei du trečdaliai savanorių ugniagesių nebuvo pasitelkti gaisrams gesinti. Nesuformavus pakankamų žmogiškųjų išteklių gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti, ne visuomet užtikrinama nuolatinė priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis“, – rašoma audito ataskaitoje.
Pasak Valstybės kontrolės, valstybinėms priešgaisrinėms pajėgoms trūksta 38 proc. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos, savivaldybių pajėgoms – 29 procentų. Tokios dalies technikos reikėtų tam, kad ugniagesių pajėgos atitiktų bent minimalius reikalavimus.
Pabrėžiama, kad keturi penktadaliai valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir ketvirtadalis savivaldybių turimų automobilių cisternų turi ne visą reikiamą įrangą. Taip pat nustatyta, kad didelė dalis technikos yra sena – valstybinėse pajėgose per 40 proc. technikos skaičiuoja jau daugiau nei 15 metų, savivaldybių pajėgose – daugiau kaip du trečdaliai visos technikos yra senesnė nei 20 metų.
Auditoriai be kita ko įvertino ir ugniagesių reagavimo į pranešimus laiką bei nustatė, kad jis ne visada atitinka standartus.
Anot VK, Bendrasis pagalbos centras daugiau kaip trečdalį pranešimų ugniagesiams perdavė vidutiniškai dvigubai viršijant nustatytą maksimalų dviejų minučių laiko tarpą, o ugniagesiai daugiau nei 37 procentuose atvejų į įvykio vietą atvyko vėliau, nei nustatyta – mieste turėtų būti atvykstama per 8 minutes, kaime – per 18 minučių.
„Trijose (iš 10) apskrityse miesto gyvenamosiose vietovėse ir vienoje apskrityje kaimo gyvenamojoje vietovėje nebuvo pasiektas numatytas rodiklis, kad ne mažiau nei 80 proc. atvejų priešgaisrinės pajėgos atvyktų neviršydamos nustatyto maksimalaus laiko“, – konstatuojama ataskaitoje.
Valstybės kontrolės teigimu, būtina tobulinti gaisrų prevenciją: didinti koordinatoriaus vaidmenį, apibrėžti institucijų, vykdančių gaisrų prevenciją, funkcijas.
Taip pat manoma, kad reikėtų griežtinti atsakomybę už saugos reikalavimų pažeidimus, nes dabar skiriamos baudos neskatina jų pašalinti ir neatgraso nuo pažeidimų pasikartojimo – audito metu nustatyta, kad nors įstatymais leidžiama skirti baudą iki 600 eurų, vidutiniškai jos siekia tik 18 eurų.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, audito išvados nėra netikėtos, jos parodo, kad sistemai reikalingi esminiai pokyčiai.
„Valstybės kontrolės išvados nėra netikėtos, jos pateiktos laiku. Kasmet didėjant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos finansavimui, turėtų gerėti ir jai pavestų funkcijų užtikrinimas bei veiklos kokybė. Akivaizdu, kad priešgaisrinių pajėgų sistemai būtini esminiai pokyčiai“, – ministerijos pranešime cituojama ji.
VRM taip pat pažymėjo, kad A. Bilotaitė vasario mėnesį pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybei paruošti pokyčių, kuriais būtų tobulinama veikla, gaires.
„Ugniagesiai gelbėtojai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą, tad iš esmės esame įpareigoti užtikrinti, kad šis pasitikėjimas būtų pateisintas ir užtikrinant veiklos efektyvumą. Minimo audito rezultatai – tinkamas startas ir tvirta atrama ieškant pačių geriausių sprendimų“, – teigė ministrė.
Ministerija taip pat pabrėžė šiuo metu atliekanti visos vidaus reikalų sistemos strateginio planavimo ir lėšų panaudojimo auditą, o pavaldžiose įstaigose – darbuotojų darbo sąlygų auditą.
