aprūpinimas

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi per mažai ugniagesių, pajėgų aprūpinimas neatitinka minimalių reikalavimų, rašoma antradienį Valstybės kontrolės (VK) paskelbtoje audito ataskaitoje.  „Šalyje per pastaruosius ketverius metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 asmenys, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto. Lietuva pagal 100 tūkst.

Krašto apsaugos sistemos finansavimui augant Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) tarnaujantys kariai savanoriai yra aprūpinti naujomis ekipuotės liemenėmis, kuprinėmis, KASP padalinius pasiekė ir nauji šaltam orui skirti miegmaišiai, 25 proc. savanorių jau dėvi naujus kevlarinius šalmus. Kariams išduodamos lauko uniformos. KASP karius taip pat pasiekia ir nauji ginklai.

Visuomenės pasitikėjimas policija – didžiausias per visą Lietuvos  nepriklausomybės laikotarpį, pradėti struktūriniai pokyčiai, atlyginimai kyla, lėšos taupomos viduje. Tačiau turime suprasti, kad tai anaiptol ne pabaiga, o didžiausi darbai dar priešaky. Visų pirma, Vidaus tarnybos statutas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, yra tik priemonė didinti pajamas. Pareigūnų tarpe dažnai pasigirsta priekaištų pradėtiems pokyčiams, kalbų, kad po Statuto situacija nepagerėjo.

Nesutarimai tarp Lietuvos ir Rusijos energetikos srityje tęsis ir toliau, o šiuose santykiuose vienas iš prieštaringiausių klausimų bus Karaliaučiaus krašto aprūpinimas dujomis, teigia JAV strateginių tyrimų centras " Stratfor". Šią savaitę paskelbtame komentare JAV tarptautinė žvalgybos organizacija teigia, kad kyla daug klausimų, kiek realūs Rusijos planai Karaliaučiuje įrengti suskystintų gamtinių dujų terminalą, taip bandant išvengti tranzito per Lietuvą.

71 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tolesnį minimalios algos didinimą, o 64 proc. norėtų, kad pajamų mokesčiai būtų mažesni. Tai paaiškėjo po kompanijos "Baltijos tyrimai" vasario 1–9 dienomis atlikto tyrimo. Apklausa parodė, kad piliečiai taip pat nori daugiau valstybės savo gyvenime: jie sutinka, kad vyriausybė turėtų daugiau atsakomybės daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. 95 proc. žmonių pasisako už tai, kad valstybė būtų atsakinga už sveikatos apsaugą, 89 proc.

Trečiadienio vakarą 20.55 val. LNK laidoje „Karamelinės naujienos“ garsūs Lietuvos verslininkai prabils apie  tikrą  ir nupirktą  meilę. Tiksliau, apie barakudas, naujos profesijos atstoves, kurios turtingiems vyrams pačios kariasi ant kaklo ir visokiais būdais stengiasi įtikti,  mainais reikalaudamos  bent jau firminių skudurų, brangių automobilių, gražių namų bei  kelių tūkstantėlių per mėnesį grynais. Daugelis barakudas smerkia, niekina ir keikia.

Šiemet dokumentams įsigyti ir elektroninių duomenų bazių prenumeratai viešosioms bibliotekoms bus paskirstyta 6,1 mln. litų. Tai – dvigubai daugiau negu pernai, kai šiam tikslui buvo skirta apie 3,3 mln. litų, pranešė Kultūros ministerija. Vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti valstybės lėšų dalis šiemet artėja prie 2 litų ribos, o 2011 m. buvo apie 1 litą, 2010 m. – 0,67 lito.

Po Europos Komisijos kritikos, jog Lietuvoje labai didelis jaunimo nedarbas – darbo nesuranda kas dešimtas jaunuolis, institucijos sukruto, kaip nedarbą mažinti. Siūloma jaunimą skatinti įsidarbinti aprūpinant gyvenamuoju būstu, lengviau įdarbinti jaunus žmones be profesinio išsilavinimo. 2007–2013 metais Lietuvai yra numatyta daugiau nei 3 mlrd. litų Europos socialinio fondo lėšų. 40 proc. šio fondo lėšų mūsų šalis jau panaudojo arba jomis disponuoja.

Verdant aštrioms diskusijoms dėl įmokų į privačius pensijų fondus verta pažvelgti ką gi davė jau veikianti sistema būsimam pensininkui. Šiandien galima konstatuoti, kad dalyvavimo antros pakopos privačiuose fonduose pasekmės būsimos pensijos dydžiui nebuvo pakankamai išaiškintos. Atsakinga už socialinę apsaugą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priimdama tokį sprendimą tikrai nepersistengė informuodama gyventojus apie galimas neigiamas šio dalyvavimo pasekmes.