Pasak Seimo nario Andriaus Mazuronio, avarijų Lietuvos keliuose mažėja ne dėl greičio matuoklių įrengimo, o dėl kelių kokybės gerinimo. Apie tai, kaip nauji greičio matuokliai pakeis vairuotojų elgseną keliuose naujienų portalo tv3.lt laidoje diskutuos Seimo narys Andrius Mazuronis, Kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.
Dėl kokių priežasčių pasirinktas būtent toks sprendimas tam, kad sumažintumėme avaringumą keliuose, kuris tikriausiai yra kompleksinis reiškinys? Tai kodėl pradedame būtent nuo greičio matuoklių plėtros?
A. Vilkelis: Be abejo, priemonės geriausiai veikia kompleksiškai. Bet daugelį metų, pagal kelių policijos duomenis, pagrindinė eismo įvykių priežastis, kai nukenčia arba žūva žmonės, yra viršytas greitis. Tai yra maždaug 60–70 proc. nelaimingų atsitikimų priežastis.
Tendencijos visose šalyse panašios, tačiau Lietuvoje tai ypač pastebima. Tai yra susiję su daugeliu aspektų: kultūra, dėmesingumu, vairuotojų mokymo procesu.
Greičio matuokliai padeda suvaldyti greičio viršijimą ir išlaikyti vairuotojų dėmesingumą ir taip sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.
Maždaug metus ar pusantrų metų laiko turime įrengtus apie pusantro šimto matuoklių, tai šiai dienai matome, kad žuvusių skaičius tuose ruožuose sumažėjo kelis kartus, o sužeistųjų sumažėjo daugiau nei per pusę. Tam, kad įvertintumėme eismo saugumo priemonių efektyvumą, dar reiktų papildomų 2,5 metų. Bet pirminė statistika tikrai yra neabejotinai.
Stebime 106-is ruožus, kuriuose įrengti matuokliai. 105-uose iš jų neįvyko nei vienas įvykis, per kurį mirtų žmogus.
Pone Mazuroni, kodėl šita priemonė jums atrodo bloga? Gi tikslas yra aiškus, kažkada Lietuvoje buvo baisūs žūčių keliuose skaičiai, dabar kelių chuliganų taip pat pasitaiko nemažai ir daryti tai, kad žūtų mažiau žmonių, teisinga.
A. Mazuronis: Aš tikrai nepasisakiau, nepasisakau ir nepasisakysiu, kad greičio matuoklių nereikia tam tikruose ruožuose, kuriuose tikrai pagrindinė mirtingumo, avaringumo priežastis yra viršytas greitis.
Bet kai aš išgirdau apie automagistralėse įrenginėjamus tokius greičio matavimo ruožus kaip 31 km, tai aš paprašiau kelių direkcijos pateikti duomenis, kiek automagistralių vidutiniuose greičio ruožuose pastaruoju metu atsitiko eismo įvykių. Per pastaruosius metus iš aštuonių ruožų, kuriuose planuojama įrengti greičio matuoklius, keturiuose iš jų – nulis eismo įvykių su nuliu sužeistųjų, viename ruože buvo keturi atvejai per pastaruosius metus su devyniais sužeistais žmonėmis ir kituose ruožuose po vieną įvykį su vienu sužeistu asmeniu.
Todėl aš iškėliau klausimą, ar tikrai tas ribotas pinigų kiekis, kuris skirtas saugumui keliuose užtikrinti ir kelių infrastruktūrai didinti, yra tinkamai išleidžiamas greičio matuokliams ruožuose, kuriuose ir taip avaringumas yra nulinis <...>.
Kai mes kalbame apie prioritetus ir saugumą keliuose, turime atsakyti į klausimą, ar tikrai tie ruožai yra parinkti tinkamai.
Gavau daug laiškų iš žmonių, jie pradėjo siųsti nuotraukas. „Via Baltica“ ruože sankryža įrengta naujame kelyje, žvyrkelis, į šitą ruožą įvažiuoji be jokių greitėjimo, lėtėjimo juostų, natūralu, kad čia avaringumas bus labai didelis. Žmonės sako, kad kreipėsi labai daug kartų į kelių direkciją.
Kelias iš Palangos į Šventąją – „Atostogų parko“ ir „HBH“ sankryža – nuolat vykstantis eismo įvykiai, žuvusių daug daugiau nei automagistralėse. Palangos savivaldybė, Seimo narys Mindaugas Skritulskas kreipėsi į kelių direkciją, žmonės taip pat masiškai kreipėsi. Tai yra probleminės vietos, tačiau niekas nesprendžiama.
Ir aš iškėliau klausimą, ar tikrai elgiamės protingai horizontaliai taikydami vieną priemonę, greičio matavimą, visiškai nežiūrėdami į ruožus, į avaringumą <...>.
Labai svarbu pasverti maksimalų efektą. Aš sutinku, kad tam tikruose ruožuose greičio matavimo prietaisai yra patys efektyviausi <...>. Jei būtų įrengtos greitėjimo, lėtėjimo juostas, žiedines sankryžas, greičio matavimo kalneliai – galbūt šios priemonės veiktų.
Lenkijoje avaringumas mažesnis nei Lietuvoje, nors ten nėra tiek vidutinio greičio matavimo prietaisų, kiek čia. Todėl aš keliu klausimą, ar tikrai tas sprendimas, kurį taip horizontaliai, be vaizduotės kelių direkcija taiko, yra tinkamiausias, kad pasiektume saugumą keliuose <...>.
Jeigu keturiuose ruožuose iš aštuonių nėra jokių autoįvykių, tai gal čia nėra patys pavojingiausi ruožai?
A. Vilkelis: Pasakysiu taip, kas yra labai svarbu, kad reikia vertinti kelių metų statistiką. Per kelerius paskutinius metus, pagal kelių direkcijos duomenis, tuose ruožuose, kuriuose planuojama įrengti matuoklius, buvo sužeisti 93 žmonės, 10 žuvo.
Kokį pusmetį gali nebūti tų įvykių, bet reikia žiūrėti į penkerių metų laikotarpį.
Kitas dalykas – dagelis sako, kad visi keliai apstatyti matuokliais. Noriu atkreipti dėmesį, kad užmiesčio keliuose šiai dienai matuokliai įrengti tik apie 6 proc. ruožuose, o kai šiemet bus įrengti ir kiti matuokliai, bus kontroliuojami tik 8 proc. ruožų.
Pone Valinskai, čia iš esmės yra prioriteto klausimas. Kaip ir ponas Mazuronis minėjo, lėšos yra ribotos ir su jomis turime pasiekti, kad mažiau žmonių susižeistų, žūtų ir taip toliau. Jūsų požiūriu, ar prioritetas yra matuokliai, ar kitokios priemonės?
A. Valinskas: Na, jeigu A. Mazuronis sako, kad reikia žiūrėti kompleksiškai, tai aš pritariu, bet reikia žiūrėti dar plačiau. Yra ir policijos pareigūnai, ir institucijos, kurios prižiūri eismo tvarką ir tie patys kelininkai, yra daug dedamųjų.
Jeigu mes kalbame apie pinigus, tai galime pasakyti, kad per šiuos metus tose vietose nebuvo nei vieno įvykio, nulinis koeficientas, tai gal mes tuo kol kas nesidžiaukime, o darykime viską, kad per ateinančius metus tose vietose ir nebūtų tokių įvykių. Dabar mes kalbame apie tai, kiek kainuoja vienas ar kitas techninis sprendimas, ar 30, ar 10 kilometrų.
Bet paskaičiuokime, kiek kainuoja žmogaus gyvybė. Kai kurie Seimo nariai sako, kad tas milijonas eurų bus išleisti vėjais, bet jeigu padarysime taip, jog per penkmetį, per du penkmečius mirs mažiau bent vienu žmogumi, tai jau būsime į tai investavę teisingai.
Kitas dalykas – kodėl piktinamasi vidutinio greičio matuokliais? Tai gal piktinsis ir dėl to, kad mieste leidžiamas greitis per mažas ir dar matuojame? Aš suprasčiau, jeigu tai būtų Vokietijos modelis, kur yra autobanai, kuriuose greitis nėra ribojamas, tada tai neturėtų jokio tikslo.
Aš apskritai padaryčiau šiek tiek kitokį dalyką – tose atkarpose, automagistralėje, kur negalima išsukti, matuoklius dėčiau kas 10 kilometrų ir būtų 30 tokių etapų nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Ir kam tai būtų didelė problema? Niekam. Tiesiog visi įprastų, kad reikia važiuoti 130 km per valandą, žiemą – 110.
Jeigu priėmemė kelių taisykles, tai jų ir laikykimės. Ir norint investuoti į piliečių, tų pačių pėsčiųjų saugumą, aprūpinkime intensyvią magistralę, po to eikime į kitas.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
