„Mes pritariame viskam, ką mūsų Vyriausybė siūlo“, – paklaustas, ar valdantieji pritars ministrų kabineto siūlymui, atsakė valstiečių frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Seimo narys, valstietis Tomas Tomilinas tvirtina, kad susidarė situacija, kai rizikos grupėje esantys žmonės arba patyrė darbdavių spaudimą išeiti iš darbo, arba buvo atleisti.
„Prasidėjus karantinui, atsirado dar viena specifinė vyresnio amžiaus žmonių grupė, kuriai reikia pagalbos šiuo metu. Šiuo metu kalbama apie laikiną pagalbą, bet turėsime spręsti sisteminę problemą dėl išankstinių pensijų ėmimo. Kaip žinote, išankstinės pensijos padažnėja krizės metu, tai yra didelė problema, nes paskui žmonės ilgą laiką pensijos metu turi mažesnes pajamas negu kiti“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Politiko teigimu, pagrindinė Vyriausybės pasiūlymo mintis – subsidijuoti darbdaviui vyresnio amžiaus žmogaus darbo vietą. Pasak T. Tomilino, subsidijos dydis būtų panašus į tą, kuri dabar mokama verslams už į prastovas išėjusius darbuotojus.
„Tris metus iki pensijos suteikti papildomą subsidiją darbdaviui, kad tris paskutinius metus turėtume rėmimą tos grupės, kad nebūtų paskatos imti išankstinę pensiją“, – aiškino Seimo narys.
T. Tomilino teigimu, išankstinis išėjimas į pensiją sukelia gyventojų skurdą, kaip pažymėjo politikas, ypač moterų, nes statistiškai jos gyvena ilgiau už vyrus.
Valstiečių lyderis R. Karbauskis žurnalistams teigė besitikintis, kad ekonominė krizė greit baigsis ir verslai vėl atsigręš į dabar rizikos grupei priklausančius asmenis.
„Diskriminuoti žmonių dėl jų amžiaus tikrai nereikėtų. Aš tikiuosi, kad iš ekonominės krizės išeisime pakankamai greitai. Kvalifikuotos darbo jėgos ims trūkti, pagarba vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi didžiulę darbo patirtį, ji grįš“, – vylėsi R. Karbauskis.
Premjeras Saulius Skvernelis Seimo susirinkusiems žurnalistams teigė, kad yra du keliai – arba vyresnio amžiaus žmonės kreipiami į Užimtumo tarnybą, kad gautų nedarbo išmoką, arba jie paliekami darbo rinkoje ir darbdaviai už senjorus gauna subsidiją.
Vyriausybės vadovas pripažino, kad šio sprendimo tikslas ne tik ekonominis, bet ir socialinis.
„Žinome, kai žmonės turi veiklą, yra įveiklinti, tai visai kita jų gyvenimo kokybė“, – tvirtino S. Skvernelis.
Premjero tikinimu, vis tik svarstoma, kad dalis profesijų galėtų anksčiau išeiti į pensiją, tačiau S. Skvernelio teigimu, tai priklauso nuo profesijos specifikos. Tarp tų, kurie galėtų išeiti į išankstinę pensiją, premjeras įvardijo pedagogus.
Premjeras taip pat pažymėjo, kad ateityje gali būti pakoreguotos rizikos grupės amžiaus ribos.
„Mes, ką ir vakar Vyriausybės posėdyje kalbėjome, žiūrint į mūsų sergamumo statistiką, tuos pagrindinius rodiklius, tai ta rizikos amžiaus grupė koreguosis“, – sakė premjeras.
Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galiotų ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).
Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galėtų prašyti šešių mėnesių trukmės subsidijos: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc., tačiau maksimali riba būtų 607 eurai (iki mokesčių).
Pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos. Dabar būna atvejų, kai darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet jos neišmokamos iškart.
