Valdančiosios frakcijos aiškinsis, kokiai pozicijai dėl vardų ir pavardžių originalios rašybos dokumentuose pritaria jų nariai.
„Yra duotas pavedimas frakcijų seniūnams viduje frakcijoje išsiaiškinti, kokia politinė valdančiosios daugumos pozicija. Ir kai bus aiškumas, kam pritaria, kokiems įstatymams, kokiems straipsniams, bus grįžtama prie šito klausimo kitą politinę tarybą“, – pirmadienį po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio Seime žurnalistams sakė premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius.
Parlamentui yra pateikti du alternatyvūs įstatymų projektai, kaip reikėtų reglamentuoti vardų ir pavardžių rašybą dokumentuose, taip pat po pateikimo pritarta konstitucinio Lietuvių valstybinės kalbos įstatymo projektui.
Socialdemokratų inicijuojamas projektas asmens dokumentuose leistų originalią pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje. Alternatyvus Seimo narių grupės projektas siūlo tą leisti tik papildomame paso lape.
Išvadą dėl originalios pavardžių rašybos pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritaria, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės.
Tačiau kitais atvejais, įskaitant Lietuvos lenkus, Kalbos komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.
Liberalaus projekto iniciatorius Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad stringantis siekis įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose blogina santykius su kaimynine Lenkija.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.
Šiemet Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose KT nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
