„Gerai, kad opozicija dirba savo darbą, turbūt būtų kvaila, jeigu opozicija tos situacijos neišnaudotų (...) Bet aš sakyčiau, kad šiandien, kol neturime aiškių atsakymų iš FNTT, STT ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, mes tokiai darbotvarkei nepritartume“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Iniciatyvą surengti neeilinę Seimo sesiją, siekiant aptarti galimybes Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui toliau eiti premjero pareigas, iškėlė trys opozicinės Seimo frakcijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu – tokią iniciatyvą privalo raštu pareikšti ne mažiau kaip 47 parlamentarai iš 141.
Liberalai, konservatoriai ir „valstiečiai“ Seime turi 51 atstovą, tačiau Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklauso ir penki ne LVŽS nariai.
Anot opozicijos atstovų, per neeilinę sesiją būtų galima pradėti apkaltos G. Paluckui procedūrą, priimti kreipimusis į Konstitucinį Teismą prašant nustatyti Seimo nario galimybes dalyvauti versle bei siekiant išsiaiškinti, ar G. Paluckas turėjo teisę kandidatuoti Seimo rinkimuose 2020 ir 2024 metais dėl galbūt iki galo neatliktos bausmės.
Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
Kaip rašė BNS, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šiuo metu atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su Vyriausybės vadovu.
Po „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ publikacijos FNTT aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos 200 tūkst. eurų paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo. Praėjusią savaitę G. Paluckas šioje byloje apklaustas liudytoju.
STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nagrinėja, ar G. Paluckas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai premjeras priiminėjo su nacionaliniu plėtros banku ILTE susijusius sprendimus, nors „Garnis“ iš jo yra gavęs 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą.
Sekmadienį „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ taip pat pranešė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. žalą Vilniaus savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje premjeras baigė tik šių metų liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.
Pats G. Paluckas su savivaldybe buvo sutaręs tą padaryti iki 2015-ųjų pabaigos. Premjeras tai pavadino žmogiška klaida ir dėl jos atsiprašė. Jis taip pat sostinės savivaldybei sumokėjo palūkanas.
Pirmadienį „Redakcija“ paviešino istoriją, kad 2009–2014 metais G. Paluckas buvo patekęs į miglotą sklypo Laurų gatvėje Vilniuje įsigijimo istoriją. Didžiąja dalimi valstybiniame miške buvo suformuotas penkių arų sklypas ir į jį atkurtos nuosavybės teisės. Po to sklypą skubiai įsigijo G. Paluckas ir Genovaitė Arlauskienė, jame norėję vykdyti statybas. Gindami viešąjį interesą prokurorai per teismą valstybės mišką sugrąžino valstybei.
G. Paluckas Vyriausybei vadovauja nuo 2024 metų gruodžio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
