remigijus motuzas

JAV ir Izraelio smūgiai Iranui gali lemti mažesnę Teherano paramą Rusijai, o tai būtų naudinga Lietuvai, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas. „Lietuva yra toli, tačiau mes labai remiame Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją, todėl nauda yra ta, jog galimai susilpnės Irano teikiama pagalba Rusijai. Iš tikrųjų gal tos pagalbos bus mažiau. Mes matėm, kad pagrindinis rėmėjas dabar Rusijos kare prieš Ukrainą buvo Iranas“, – pirmadienį žurnalistams sakė politikas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Remigijui Motuzui užsiminus apie pasvarstymus dėl Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų susitikimo, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tokie hipotetiniai pasisakymai negimsta iš niekur. Anot jos, akivaizdu, kad socialdemokratų viduje vyksta strategavimas ir ruošimasis įvairiems scenarijams. „Galima būtų sutikti, kad tai lapsus linguae ar toks hipotetinis pasvarstymas. Gerai, jei taip, tai paneigta.

Tęsiantis įstrigusių vilkikų pasienyje ir kontrabandinių balionų krizei, Lietuva nesvarsto galimybių susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygiu, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. Anot jo, jeigu toks susitikimas ir būtų planuojamas, reikia turėti aiškią darbotvarkę, kur atsispindėtų Lietuvos interesai. „Kaip mes žinome, Baltarusija dabar provokuoja, kad būtų susitikimas viceministrų lygiu.

Lietuva nepritaria Donaldo Trumpo planams dėl Grenlandijos ir stoja Danijos, kartu ir Europos, pusėje. Tą aiškiai paskelbė tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pastarasis net kalbėjo, kad reikėtų pagalvoti apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Grenlandiją. Tačiau pykdyti D. Trumpą Lietuvai gali būti itin pavojinga – Amerika yra pagrindinis mūsų saugumo garantas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl Grenlandijos grasinant muitais Europos šalims, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, jog atsakomosios priemonės turėtų būti paruoštos, o Lietuva laikysis ES pozicijos.  „Lietuvos pozicija yra santūri, priklausys nuo bendros Europos Sąjungos pozicijos.

Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, jog įvertinusios Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginius šalies tarnybos turėtų atsakyti, ar jis gali toliau būti Lietuvoje. „Pasitarsime su Nacionalinio saugumo komitetu ir panašiai.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos apsaugos lygis pakeistas nesant grėsmės, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas. „Tas klausimas pradėtas spręsti dar vasaros metu, atsižvelgiant į tai (aš su ta medžiaga irgi susipažinau), kad per visą jos buvimo laikotarpį nebuvo jokios grėsmės jos asmeniui. Dėl to sumažintas apsaugos lygis“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Baltarusijos režimui savaitgalį paleidus 123 politinius kalinius, o JAV prieš tai panaikinus sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva iš Donaldo Trumpo administracijos nesulaukė raginimų imtis analogiškų veiksmų Minsko režimo atžvilgiu.

Skubaus svarstymo poreikį socialdemokratų registruotam projektui, kuriuo siūloma lengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, socdemas Remigijus Motuzas aiškina valdančiųjų nepritarimu „aušriečių“ lyderio inicijuotam Seime jau svarstomam įstatymo pakeitimui.

Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių atstovams antradienį ketinant susitikti techninėms deryboms dėl Baltarusijoje įstrigusių daugiau nei tūkstančio vilkikų grąžinimo į Lietuvą, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad nuo derybų rezultatų priklausys, kada bus priimtas sprendimas atverti pasienio punktus. Anot jo, kol kas linkstama prie sprendimo sieną su Baltarusija atidaryti dar iki lapkričio 30-osios.

Bandydama spręsti su Baltarusija susijusias problemas Lietuvos vyriausybė turi jau ne tik balionų problemą, bet ir vidaus konfliktą su vežėjų verslu. O Lietuvos bendravimas su Baltarusija ir Kinija yra visai kitoks nei kaimynės Lenkijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų ir gali trukdyti ateityje.

Valdantiesiems demokratams pareiškus ultimatumą dėl premjero Gintauto Palucko ateities Vyriausybės vadovo poste, socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Remigijus Motuzas ragina politikus neskubinti įvykių. „Aš manau, kad mums, politikams, turbūt pirmiausia būtų neetiška šiandien skubinti įvykių“, – žurnalistams Seime sakė R. Motuzas.

Valdančiųjų Seimo socialdemokratų seniūnas Remigijus Motuzas teigia, kad dar anksti kalbėti apie neeilinę Seimo sesiją. „Gerai, kad opozicija dirba savo darbą, turbūt būtų kvaila, jeigu opozicija tos situacijos neišnaudotų (...) Bet aš sakyčiau, kad šiandien, kol neturime aiškių atsakymų iš FNTT, STT ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, mes tokiai darbotvarkei nepritartume“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Šią savaitę Lietuva pasirašė saugumo paktą su Filipinais. Tai valstybė, apie kurią turbūt daugelis Lietuvos gyventojų beveik nieko nežino išskyrus jos pavadinimą. Dvišaliu gynybos bendradarbiavimo memorandumu numatoma stiprinti partnerystę gynybos, saugumo ir technologijų srityse. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, ši partnerystė svarbi stiprinant atsparumą hibridinėms grėsmėms ir dezinformacijos kampanijoms, nukreiptoms prieš demokratines valstybes.

Valdančiosios socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Remigijus Motuzas šeštadienį perspėjo jos narius neprarasti budrumo balsavimuose ir pabrėžė, kad žmonių pasitikėjimui atstatyti reikia kur kas daugiau pastangų, negu jam įgyti. „Turime būti ypatingai budrūs pasveriant kiekvieną žingsnį priimant sprendimus ir balsuojant Seime, (...) nes žinome, kaip neseniai garsiai nuskambėjo vienas iš mūsų balsavimų“, – partijos suvažiavime Vilniuje šeštadienį sakė R. Motuzas.

Lietuva nusprendė neleisti Serbijos prezidentui Vučičiui ir Slovakijos premjerui Fico skristi per savo teritoriją į Maskvą minėti pergalės dienos Putino draugijoje. Ko mes pasiekėme šiuo draudimu? Žurnalisto Vladimiro Laučiaus ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Remigijaus Motuzo pokalbis apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Lietuva ir kitos Baltijos šalys nusprendė nepraleisti per savo teritoriją skristi Serbijos prezidento, taip pat ir Slovakijos ministro pirmininko.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako nemanantis, jog Jungtinės Valstijos (JAV) pripažins aneksuotą Krymą kaip Rusijos teritoriją. „Aš manau, kad JAV nepripažins. (...) vis dėlto JAV supranta, kad yra didelis žaidėjas tarptautinėje politikoje, užsienio politikoje ir kad jos prestižas yra labai svarbus“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė socialdemokratas.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog siekiant gerinti santykius su Kinija jis neprieštarautų Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimui, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai su tokia pozicija nesutinka. Nors pažymi, jog atkurti įprastus diplomatinius ryšius su Pekinu būtų reikalinga, komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžia – Lietuvos užsienio politika turi išlikti nuosekli.

Socialdemokratų Sauliaus Čaplinsko, Rimanto Šadžiaus ir Remigijaus Motuzo artimieji užima įvairias, daugiausiai politinio pasitikėjimo pareigas Seime, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Visgi, politikai neigia, kad giminystės ryšiai su kai kuriais socialdemokratais turėjo įtakos, priimant į darbą kolegų artimuosius. S. Čaplinsko žmona Irma Čaplinskienė dirba socialdemokrato Giedriaus Drukteinio patarėja komunikacijos klausimais.

Jungtinėms Valstijoms peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai, pranešė amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais. Ką reiškia naujas Trumpo planas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Remigijus Motuzas ir politologė Dovilė Jakniūnaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Grupė Seimo konservatorių siūlo į kovo 10 d. prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti aštrius politinius ginčus praėjusioje kadencijoje kėlusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Apie tai, ar kultūriniai karai vėl sugrįš į Lietuvą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Matas Maldeikis ir Remigijus Motuzas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui grasinant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva nesirenka vienos pusės, tačiau laikysis bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos. Anot jo, situacija yra gana jautri ir sudėtinga, nes tiek JAV, tiek Danija yra labai svarbūs partneriai Lietuvai. „Mes be jokios abejonės irgi suprantame tą situaciją, dėl to šiandien neužimame jokios pozicijos.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva neturėtų pripažinti Baltarusijos opozicijos kuriamų „pasų“ šios šalies piliečiams oficialiais dokumentais, jų maketuose įžvelgia „aspiracijų į Lietuvos valstybingumą“. Minimuose maketuose pavaizduotas raitelis ant žirgo.

Praėjusią savaitę pranešus, kad trys Kinijos ambasados personalo nariai Lietuvoje buvo pripažinti nepageidaujamais, naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas tikina – kitos išeities nebuvo. „Šie diplomatai iš Lietuvos buvo išsiųsti, nes nesusitvarkė savo akreditacijų reikalų. Sakyčiau, kad Lietuva labai pakanti – akreditacijos baigėsi dar metų pradžioje.

Ketvirtadienį naujos kadencijos Seimui renkantis į pirmąjį posėdį, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija seniūnu paskyrė buvusį švietimo ministrą Remigijų Motuzą. „Neabejoju, kad (...) socialdemokratai, darbais sėkmingai įrodys, kad galima greitai ir veiksmingai užtikrinti teigiamus poslinkius Lietuvos žmonių gyvenime, gerovės augimą ir stabilų šalies vystymąsi“, – išplatintame pranešime cituojamas R. Motuzas.

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susikirtimas dėl Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno yra pasekmė jau trejus metus tvyrančio atviro konflikto tarp Daukanto rūmų ir Vaižganto gatvės, sako buvę ambasadoriai ir politikai. Pasak jų, tai daro žalą Lietuvos reputacijai, o situacija, artėjant net trejiems rinkimams kitais metais, tik aštrės.

Gegužės 9-osios paradai Rusijoje pasirodė skurdžiau nei ankstesniais metais. Raudonojoje aikštėje pravažiavo vos vienas senas tankas, atsisakyta ir aviacijos pasirodymo, 21-ame mieste paradai buvo atšaukti. Apie tai, ar gegužės 9-osios paradas atspindi, kokie prasti Rusijos kariniai resursai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas ir atsargos majoras, gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

Gegužės 9-osios išvakarėse išniekinti partizanų vado Vanago paminklai. Gegužės 9-ąją kelios dešimtys žmonių rinkosi Vilniuje ir Klaipėdoje prie sovietinių karų kapų. Įsisegę Georgijaus juosteles jie dėjo gėles, leido sovietinius ir sakė, kad karą Ukrainoje sukėlė Amerika. Taip jie atkartojo naratyvą, kurį Pergalės dienos parade skleidė Vladimiras Putinas.

Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, prie Aljanso būstinės Briuselyje suplevėsavo šalies vėliava. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jie tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, prie Aljanso būstinės Briuselyje suplevėsavo šalies vėliava. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jie tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Buvę Lietuvos ambasadoriai teigia, kad nėra ženklų, kad šiemet Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykiai turėtų šiltėti, jie gali tik dar labiau blogėti. Anot jų, nors Vladimiras Putinas ir stengsis eiti į kontaktą su Vašingtonu, geriausiu atveju jis gali tikėtis tik išprovokuoto telefoninio skambučio. Visgi ekspertai įspėja, kad Jungtinėse Valstijose gali atsirasti prorusiškų veikėjų, kurie spaus Baltuosius rūmus eiti į dialogą su Kremliumi.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas sako, kad Rusijoje yra demokratijos daigų, tačiau baimė stabdo pokyčius šioje šalyje. Visgi, anot diplomato, gudri Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika apgavo didžiuosius šalies miestus, tad jų gyventojai iki galo nežino realios situacijos Ukrainoje. Tačiau, R. Motuzo teigimu, baisiausia, kad dalis rusų pateisina žiaurumus Ukrainoje vedini didžiavalstybiškumo jausmo.

Prokurorai pakeitė Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje Remigijaus Motuzo statusą ikiteisminiame tyrime dėl galbūt neskaidraus vizos išdavimo Rusijos verslininkui, tačiau diplomato veiksmuose įžvelgė tarnybinio nusižengimo požymių. Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad panaikino R. Motuzui specialiojo liudytojo statusą, bet informaciją apie galimą nusižengimą perdavė Užsienio reikalų ministerijai.

Lietuva į pirmadienį vyksiančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją siunčia ambasados Maskvoje laikinąjį reikalų patikėtinį Giedrių Galkauską. „Inauguracijoje dalyvaus Lietuvos ambasados Maskvoje laikinasis reikalų patikėtinis Giedrius Galkauskas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Atsakydama į trijų Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Lietuvos, Maskva nusprendė išsiųsti tokį patį skaičių lietuvių diplomatų. „Jis (ambasadorius Rusijoje – BNS) buvo informuotas, kad iš ambasados Maskvoje yra išsiunčiami trys darbuotojai“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, Maskvos atsakas nėra lygiavertis, nes Lietuvoje dirba kur kas daugiau rusų diplomatų, nei lietuvių diplomatų Rusijoje.

Skiriamuosius raštus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ketvirtadienį įteikęs Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas tvirtina, kad oficiali Rusijos ir Lietuvos pozicija dėl bendradarbiavimo sutapo. Jis tvirtina išsakęs V.Putinui, kad Lietuva taip pat pasirengusi bendradarbiauti, tačiau tikisi abipusės pagarbos ir lygiateisiškumo.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, antradienį Maskvoje dalyvaudamas atsisveikinant su nužudytu Rusijos opozicijos lyderiu Borisu Nemcovu, pabrėžė, kad net ir nužudžius žmogų, jo idėjos lieka. „Paskutinį kartą su Borisu kalbėjome praėjusiais metais Vilniuje ir aš kažkaip nustebau, kad šiame žmoguje tiek daug gyvenimo džiaugsmo. Jis niekuomet neieškojo žodžio kišenėje, jis žinojo labai daug ir tikėjo Rusija.

 Nuo vasario Lietuvos ambasadoje Maskvoje pradėsiantis dirbti muitinės atašė Rymantas Budgenas mano, kad svarbu užmegzti tiesioginius ryšius su Rusijos muitinės darbuotojais. Pasak jo, kilus krizėms tai padėtų greičiau spręsti problemas. „Pagrindinis uždavinys - padėti įgyvendinti muitinės politiką Rusijos federacijoje ir viską, kas susiję su tuo.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje paskirtas Remigijus Motuzas sako, kad apie dvišalių santykių politiniame lygmenyje atšilimą šiuo metu kalbėti anksti, tačiau yra daug svarbių darbų ir kitose srityse. Skiriamuos raštus iš prezidentės Dalios Grybauskaitės penktadienį priėmęs R.Motuzas žurnalistams sakė, kad svarbi jo daro dalis bus ekonominių klausimų sprendimas. Šioje srityje jam gelbės ir naujas diplomatas - nuo vasario paskirtas muitinės atašė Rymantas Budgenas.

Paskirtasis Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas teigia nuo darbo Stokholme laikų turintis pažinčių tarp Rusijos diplomatų, dirbančių su Lietuva, ir tikisi, kad jam pavyks tapti geru tarpininku tarp Maskvos ir Vilniaus. Pasak diplomato, kuris priklauso socialdemokratų partijai, aiškintis dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžių jam neteks, o daugiausiai dėmesio jis tikisi skirti „praktiniams“ abiejų šalių santykių aspektams.

 Lietuvos ambasadorius Rusijoje turėtų keistis šių metų pabaigoje. Užsienio reikalų ministerija derinimui pateikė projektą, pagal kurį Renatas Norkus iš ambasadoriaus pareigų būtų atšauktas gruodžio 22 dieną. BNS žiniomis, į jo vietą yra siūlomas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas 57 metų Remigijus Motuzas, jo kandidatūrai pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas.

Pasibaigus rinkimų vajui, veiklos numato imtis darbo grupė, kuri turėtų pataisyti Tautinių mažumų įstatymo projektą, leidžiantį dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas Prezidento Valdo Adamkaus vardu apdovanojo Kajetoną Julių Čeginską Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Lietuvos valstybės apdovanojimas jam įteiktas Valstybės dienos proga. K. J. Čeginskas - vienas iškiliausių lietuvių išeivijos veikėjų, daug nusipelnęs Lietuvai, garsinęs jos vardą ir kovojęs už nepriklausomybę Sovietų Sąjungos okupacijos metais.

Stokholme kitą antradienį, lapkričio 18 d., verslininkams bus pristatytos investavimo Lietuvoje galimybės, ketvirtadienį pranešė Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA). Daugiau nei 50 Švedijos verslininkų dalyvaus Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) renginyje ,,Plėtokite savo verslo paslaugas Lietuvoje" ("Boost your business services"). ,,Tai sėkmingai birželį Londone prasidėjusio renginių ciklo tęsinys.

Tikimybė, kad Ignalinos atominė elektrinė veiks ir po 2010-ųjų, jau gerokai didesnė. Taip mano Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala. Tačiau patyrę diplomatai nusiteikę kur kas kritiškiau. Pusmetį Briuselio kabinetų duris varstantis, su Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovais susitikinėjantis Vyriausybės derybininkas A.Abišala vakar atsiskaitė už nuveiktus darbus. Jis pateikė optimistinę prognozę dėl galimybės pratęsti jėgainės veiklą.

Lietuviai – gabi, savarankiška ir ambicinga tauta. Tai parodė jų išsikovota ir sukurta tarpkario laikotarpio nepriklausoma valstybė, kai per trumpus 22 metus iš šiaudinės pastogės išsiugdyta, palyginti dar labai negausi, šviesuomenė ją išvedė į modernią dvidešimtojo amžiaus valstybę ir subrandino penkiasdešimties metų kovai prieš žiaurų sovietinį okupantą.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas norėtų, kad ryšiais su KGB be įrodymų apkaltintų diplomatų „medžioklė“ būtų apsvarstyta Seimo Užsienio reikalų komitete (URK), nes tuo užsiima du šio komiteto nariai.

Diplomatų galimus praeities ryšius su KGB besiaiškinantys parlamentarai mažina įtariamųjų skaičių - anksčiau Ypatingojo archyvo prašę duomenų apie daugiau kaip 7 dešimtis asmenų, dabar prašo žinių tik apie 10 diplomatų.

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas teigia, jog kitais mokslo metais priimamų studijuoti į aukštąsias mokyklas abiturientų skaičius gali būti mažinamas 4 tūkstančiais. "Mūsų specialistai rengia Vyriausybės nutarimo projektą. Mes žinome, kad su kolegijomis aukštųjų mokyklų šiuo metu yra apie 40, ir mes nematome nieko blogo, kad apie 4 tūkst. (priimamų abiturientų į aukštąsias mokyklas skaičius - ELTA) sumažėtų", - ketvirtadienį Vyriausybės valandos Seime metu teigė R. Motuzas.