Kaip rašo „Vilniaus diena“, per gaisrą dviejų sūnų ir pastogės netekusiai moteriai pagalbos ranką ištiesė vietos bendruomenė.
Antradienį po vidurdienio Kazlų Rūdos savivaldybėje, Jankų seniūnijoje, Uzarų kaimo vienkiemyje įsisiautėjusios liepsnos pražudė be suaugusiųjų priežiūros namuose paliktus trejų ir ketverių metų brolius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ši tragiška nelaimė kilo dėl netvarkingos krosnies ir netinkamo naudojimosi ja.
Prieš trejus metus našle tapusi ir viena penkis vaikus auginanti motina du mažiausius savo sūnelius buvo palikusi namie vienus, o trys vyresnės jųdviejų seserys tuo metu buvo mokykloje. Lemtingą akimirką daugiavaikė motina trumpam buvo išvykusi į parduotuvę.
Per gaisrą visiškai supleškėjus gyvenamajam namui, būsto netekusi moteris su trimis dukromis laikinai glaudžiasi pas savo seserį, tačiau ji užtikrino bandysianti atstatyti namą ir sugrįšianti gyventi į savo vienkiemį.
Kazlų Rūdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Marytė Barauskienė užtikrino, kad po nelaimės imtasi visų įmanomų priemonių suteikti paramą nukentėjusiai šeimai: „Moteris su trimis dukromis neteko visų namų apyvokos daiktų, drabužių. Iš pastarųjų liko tik tie, kuriais jos vilkėjo prieš nelaimę.
Todėl pirmiausia rūpinamės, kaip greičiau surinkti paramą būtent drabužiais ir kitais reikalingiausias daiktais. Jau atsiliepė Jankų seniūnijos gyventojai, norintys atiduoti baldų, o kiti bendruomenės nariai renka piniginę paramą. Tad visi bendromis jėgomis padedame kuo galėdami. Savivaldybė prisidėjo prie berniukų laidotuvių išlaidų.“
Pasak M.Barauskienės, savivaldybėje numatyta parama nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms, skirta bent dalinai padengti patirtus nuostolius. Be vienkartinės pašalpos, savivaldybės darbuotojai teigia bandysiantys kreiptis pagalbos ir į Vyriausybę.
„Turime rezervinį socialinį būstą Kazlų Rūdoje, tačiau sūnelių netekusi daugiavaikė motina ten nesiryžo kraustytis. Ji nusiteikusi toliau ūkininkauti savajame vienkiemyje, o dukreles leis į tą pačią Jankų mokyklą. Net ir dabar moteris kasdien važinės keliasdešimt kilometrų prižiūrėti ūkiniame pastate likusių gyvulių, – pasakojo M.Barauskienė. – Teko girdėti, kad turtas buvo apdraustas, tad dalį žalos turėtų atlyginti draudikai.
Tikrai norisi kuo labiau padėti šiai moteriai, nes visi matome, kad tai tikrai rūpestinga ir darbšti, vaikus prižiūrinti motina, kuriai likimas vis suduoda skaudžių smūgių. Ji ne tik tvarkė savo ūkį, bet dirbo ir kitus darbus – pynė iš vytelių, talkino kitiems, norėdama prasimanyti papildomų pinigėlių ir savo jėgomis išlaikyti gausią šeimą. Nenuostabu, kad ir kitų žmonių rankos tiesiog neprašant kyla tokiai šeimai pagelbėti.“
Tomas Jarusevičius
