„Nemedikamentinio gydymo atžvilgiu pas mus nėra tokia bloga situacija. Jeigu reikia gydymo, taikomi vaistai. Nemedikamentinio gydymo Lietuvoje irgi yra, bet šitą dalį reikia plėsti. Tai yra daroma, yra priimti veiksmai, tačiau per dieną to neišvystysi”, - sakė M. Rusteika.
Pasak jo, tam yra sukurtas vaikų ir paauglių psichiatrijos klasteris, kurio komiteto pirmininku ir buvo D. Pūras, tačiau jis atsisakė toliau tęsti šią veiklą. M. Rusteika tokio žingsnio nesupranta, o D. Pūras sako, kad taip pasielgė dėl ministerijos nenoro jo klausytis. „Politiškai veiksmai juda. Judama pozityviąja ir reikalingąja kryptimi. Yra priimti strateginiai sprendimai”, - kalbėjo M. Rusteika.
Jis taip pat pridūrė, kad, plečiant nemedikamentinį gydymą, reikia ir lėšų, o didelių sumų, pasak jo, nėra iš kur paimti.
D. Pūras nurodo, kad Lietuva paveldėjo sovietinę sistemą, kai buvo gydoma tik vaistais.
„Nuo to laiko stengiamės Lietuvą priimti prie pasaulinių standartų, kur vaikų psichikos sritis susieta ne su brangiais aparatais ar vaistais, kurių niekad netrūko, o su daugybe įvairiausių psichologinių, psichoterapinių paslaugų vaikams, paaugliams ir vaikams. Yra šeimos terapija, vaikų žaidimų terapija – visa tai apmokama per sveikatos sistemą. Lietuvoje nėra galimybių teikti visas šias paslaugas, vaikų psichiatras priverstas išrašinėti vaistus, ir viskas“, - sakė psichiatras.
Jis pabrėžia, kad vaikai su emocijų, elgesio ir psichikos sutrikimais turi teisę gauti kvalifikuotą pagalbą, o ji pasaulyje visų pirma suprantama kaip nemedikamentinė.
„Jeigu prieš metus buvome nusprendę su valdžia, kad pradėsime vystyti šią apleistą sritį, šiomis dienomis girdime, kad viskas yra gerai“, - kalbėjo D. Pūras.
Jis neneigia, kad psichoterapinių paslaugų plėtrai reiktų papildomų pinigų, bet, anot jo, taip būtų išvengiama tokių nelaimių kaip Vilijampolės globos namuose ar Švėkšnos specialiojo ugdymo centre.
„Būtų po truputį investuojama į naujas darbo vietas – nesakau, kad čia nereiktų pinigų. Esame paskaičiavę, kad, plėtojant sistemą, kasmet reikėtų po vieną kitą milijoną eurų pridėti, bet tai yra nedideli pinigai kelių milijardų sveikatos sistemoje“, - sakė jis.
Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas, profesorius Albinas Bagdonas sako, kad D. Pūras ir Sveikatos apsaugos ministerija tiesiog nesusišneka – vieniems atrodo, kad psichikos ligų pacientai gauna per daug vaistų, kitiems – kad viskas normalu.
„Mūsų visos sveikatos, tame tarpe ir psichikos sveikatos, lygis yra toks, kad ji yra orientuota į vaistų naudojimą. Jeigu neparašo receptėlio daktaras, jau bobutė būna nepatenkinta. Visuomenėje yra negeros nuostatos, todėl ministerijos reikalai ir juda lėčiau – žmonėms efektyvesnis ir greitesnis atrodo medikamentinis gydymas”, - teigė A. Bagdonas.
Jo teigimu, kadangi pacientai orientuoti į vaistus ir patys gydytojai toliau tęsia tą tradiciją, norint ją nutraukti, reikia keisti tarpusavio santykius ir vystyti naują savitarpio pagalbos ir supratimo kultūrą.
A. Bagdono nuomone, Lietuvoje vis labiau įsigali psichoterapijos ir kitos pagalbos priemonės, kuriamos pedagoginės psichologinės tarnybos, mokyklų psichologai, atsirado vaikų psichiatrai – pasak jo, reikalai tikrai gerėja.
Norint dar labiau mažinti vaistų vartojimą psichikos sveikatos srityje, jis pripažįsta, kad pirmiausia čia reikia politinio sprendimo, tačiau A. Bagdonas atkreipia dėmesį, kad ministerijose dažnai dirba yra arba buvę gydytojai, kurie pirmenybę teikė vaistams, arba politikai, orientuoti į rinkėją, o šie savo ruožtu vertina medikamentinį gydymą.
