Vakar, po susitikimo su parlamentinių partijų atstovais, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino visus politikus dėl dabartinės situacijos Lietuvoje ir dėl finansų atsargų nebuvimo valstybėje. Nesu prisitaikėlis ar pataikautojas, todėl man sunku susilaikyti nuo komentarų.
Noriu priminti mūsų prezidentei, kad nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuvą valdė dvi partijos: socialdemokratai ir konservatoriai, o Vyriausybių vadovais buvo tik šių dviejų partijų atstovai. Pati D. Grybauskaitė taip pat buvo Vyriausybės narė, užimdama ne kokį sveikatos ar kultūros, o finansų ministro postą.
Nenoriu kalbėti apie kitas partijas ir jų atsakomybę, todėl pasisakysiu apie trumpą Darbo partijos dalyvavimą valdančiosios daugumos sudėtyje. Darbo partijai atėjus į valdžią, valstybės įsiskolinimas siekė 13 mlrd. Lt. Mums palikus valdančiąją daugumą, valstybės įsiskolinimas buvo 12,3 mlrd. Lt. Mūsų valdymo pradžioje privatizavimo fonde nebuvo jokių lėšų, mums išėjus — fonde buvo net 2 mlrd. Lt. Kažkam nepatiko tokia politika, todėl valdžioje mes tebuvome tik pusantrų metų iš dvidešimties.
Skambės gana įžūliai, bet norėčiau iš D. Grybauskaitės išgirsti kitokius žodžius: „aš, Dalia Grybauskaitė, ir socialkonservatoriai esame kalti dėl padėties mūsų valstybėje. Nuoširdžiai atsiprašome Lietuvos žmonių ir prašome jūsų supratimo. Per daug mūsų nebarkite. Nuo šiol stengsimės dirbti jūsų labui“.
Tokie žodžiai būtų suprantami kaip nuoširdumas ir prašymas neprotestuoti ir nekelti riaušių. Dar D. Grybauskaitė galėtų priminti, kad ji prisidėjo formuojant 2009 m. biudžetą ir konsultavo dabartinę valdančiąją daugumą, kurios darbo rezultatai, švelniai tariant, yra liūdni, o valstybės įsiskolinimas per metus padidėjo nuo 15 iki 25 mlrd. Lt.
Suprasčiau, jei būtų pasakyta: „kas buvo, tas buvo, šiandien turime galvoti ne tik kaip pasiskolinti kitiems metams, bet ir kaip gaivinti ekonomiką“. Ir dar suprasčiau, jei prezidentė pasakytų: „pasirašysiu biudžetą tik tada, kai bus realus verslo ir investicijų skatinimo planas bei prognozuojami rezultatai“.
Kitaip jos žodžius galima pavadinti veidmainišku Lietuvos žmonių apgaudinėjimu, užkraunant vis didesnę naštą ant ateinančios kartos pečių.
Dar kartą noriu priminti verslo logiką ir paprastą žmonių psichologiją. Norint sumažinti šešėlinę ekonomiką ir atgaivinti verslą, mūsų verslininkų ūkinės veiklos sąnaudos turi būti ne didesnės nei kaimyninėse valstybėse. Tai reiškia, kad būtina sumažinti valstybės naštą valiutą generuojančioms įmonėms. Siekiant, kad sumažėtų šešėlinė ekonomika, PVM lietuviškoms prekėms neturi būti didesnis nei analogiškoms importinėms prekėms, kurios Lietuvoje realizuojamas nelegaliai arba turguje. Kol šito nebus, gerbiama prezidente, su jūsų pagalba šalis bus toliau skandinama didėjančio prasiskolinimo ir bedarbystės liūne, verčiant žmones emigruoti iš Lietuvos.
Ir dar apie psichologiją: žmonės pirks tą prekę, kuri yra pigesnė. Ir nesvarbu, ar tai bus turguje, ar už kampo, ar iš po prekystalio. Šito sustabdyti niekas nepajėgs. Tai galima padaryti tik suteikus legalią konkurencinę lygybę.
Gerbiama prezidente, šiuo metu jūsų rankose yra nenuginčijama galia priversti Vyriausybę pateikti tokį biudžetą ir programą, kurie suteiktų žmonėms viltį ir uždegtų šviesą tunelio gale. Išnaudokite maksimaliai šitą galią. Priešingu atveju kitąmet rezultatas bus dar liūdnesnis, nei yra dabar: skola dar labiau išaugs ir sieks 32–35 mlrd. Lt, o verslas nebus atgaivintas ir nepajėgs padėti valstybei atiduoti kreditus ir nesugebės uždirbti procentų kreditų aptarnavimui. Tada nei jūsų reitingai, nei jūsų griežta retorika nepadės ir neatneš reikiamų rezultatų.
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich
