Vis dažniau Lietuvoje prabylama apie teisę gyventojams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teigiama, kad suteikus šią progą galėsime aktyviau gintis įrodinėdami savo konstitucines teises.
Aš neprieštarauju šiai politinei valiai, net pritariu jai, nes kiekvienas gyventojas turi turėti kuo daugiau galimybių apsiginti, juolab kad tai suteiktų dar didesnį skaidrumą sprendimams.
Nepaisant galimų papildomų išlaidų, tai yra populiaru, bet man neramu dėl kitų dalykų: ar mes, ieškodami, sakyčiau, „dangiškųjų“ sprendimų, nepamirštame „žemiškųjų“?
Kiekvienas priklausome kokiai nors savivaldybei, turbūt kasdien susiduriame su savivaldybės tarybos ar administracijos sprendimais, gal net pakeiksnojame, kad jie nelogiški ar neracionalūs, tačiau ar pagalvojame, kaip būtų galima juos apskųsti?
Turbūt mažai yra gyventojų, galinčių patikėti, kad jie neturi jokios teisės apskųsti norminius (paprasčiau – tuos, kurie sukuria teises ir pareigas visiems savivaldybės gyventojams) savivaldybės tarybos ar administracijos sprendimus teismui. Taip taip, mes rengiamės suteikti galimybę įrodinėti savo teises Konstituciniame Teisme, bet nesusimąstome, kad net paprasčiausio savivaldybės sprendimo negalime apskųsti.
Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad „Su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai“, o dėl savivaldybių klausimų teisę kreiptis į teismą turi ir Vyriausybės atstovas. Tačiau šis įstatymas nesuteikia jokių teisių savivaldybės gyventojams tiesiogiai įrodyti, kad savivaldybės sprendimas neatitinka įstatymo nuostatų.
Mes vis prabylame apie vietos savivaldos stiprinimą, vietos gyventojų teisių išplėtimą, tiesioginius merų rinkimus, seniūnaičius, politikai vis kartoja, koks nuostabus procesas yra decentralizacija, tačiau vis dažniau atrodo, kad mes tik imituojame šiuos procesus, bet neskatiname jų.
Gaila, tačiau tenka pripažinti, kad vietos gyventojai šiose įstatymų džiunglėse dažniausiai tampa ne vietos valdžios prižiūrėtojais, o tik nuolankiais jų sprendimų vykdytojais.
Vytautas Gapšys yra Darbo partijos narys
