Europos Sąjunga (ES) imasi bendros atsakomybės spręsti kritines problemas po Ignalinos atominės jėgainės uždarymo, teigia Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Tai V.Adamkus sakė ketvirtadienį Briuselyje, kur dalyvavo antrą dieną vykusioje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje. Šios EVT išvadose numatyta sukurti solidarumo mechanizmą energetinių krizių atvejams, pranešė prezidento spaudos tarnyba.
Pasak pranešimo, Lietuvos vadovas padėkojo ES pirmininkaujančiai Prancūzijai, Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso (Žozė Manueliui Baroso) ir ES šalių vadovams už įsipareigojimą parengti veiksmų planą Baltijos šalims.
„Toks solidarumas yra ypač reikšmingas Lietuvai ir visam Baltijos regionui“, - kalbėjo V.Adamkus.
Lietuva siekia, kad Europos Komisija leistų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbą po 2009 metų, kuomet vykdant stojimo Lietuvos į ES sutarties sąlygas jis turi būti uždarytas. Tačiau J.M.Barroso trečiadienį Lietuvos premjerui pakartojo, kad to tikėtis - nerealu.
Prezidentas V.Adamkus priminė, kad rugsėjo mėnesį vykusioje neeilinėje EVT sesijoje buvo nutarta atlikti ES-Rusijos santykių įvertinimą.
„Tuomet priėmėme sprendimą laikinai sustabdyti derybas dėl naujos sutarties su Rusija. Tad jas atnaujinti galime tik įvykdžius mūsų pačių nustatytas sąlygas“, - sakė Lietuvos vadovas.
V.Adamkus pabrėžė nuoseklios ir principingos ES laikysenos svarbą, garantuojant, kad būtų visiškai įvykdyti susitarimai - Rusija atitrauktų savo kariuomenę į pozicijas prieš konfliktą su Gruzija.
„Akivaizdu, kad vietoj kelių šimtų taikdarių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje dabar čia dislokuotos tūkstantinės Rusijos karinės pajėgos. Tad vertindami pasiektą pažangą, negalime tvirtinti esą darbas yra užbaigtas“, - konstatavo Lietuvos prezidentas.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje galimai yra iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Po rugsėjo 1 dieną įvykusios Europos Vadovų Tarybos buvo sustabdytos birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę integraciją bei teritorinį vientisumą.
