Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį vykusiame koncerte sostinės Europos aikštėje, palaikančiame aukštojo mokslo reformą, pasisakė už kuo skubesnį reformos startą.
„Mes praktiškai nepajudėjome nė per centimetrą į priekį, tai kaip ilgai galima laukti? Na pradėkime. Gal ir padarysime klaidų, bet netūpčiosime vietoje. (...) Laukti daugiau negalima“, - komentavo reformos būtinumą V. Adamkus.
Jo teigimu, pertvarka aukštajame moksle yra reikalinga Lietuvai, kad pakeltų mokslo lygį.
„Aš visiškai suprantu, kad kiekviena naujovė yra atsargiai sutinkama, labai sunkiai priimama, tačiau atėjo laikas. Nes tolimesnis delsimas būtų milžiniška prabanga visai tautai. Tuo labiau, kad mes su kiekviena diena galime prarasti vis daugiau talento, mūsų proto - tuo protu ir talentu pasinaudos visi kiti“, - kalbėjo V. Adamkus ir išreiškė apgailestavimą, kad ne kartą siūlytos pataisos, permainos aukštajame moksle nedavė vaisių.
„Aš tikrai sveikinu mūsų studentiją, mūsų jaunimą, kurie imasi iniciatyvos patys, kad pakeistų tą padėtį, kurioje dabar esame. Aš manau, kad, matyt, tas šūkis „dabar arba niekad“ tikrai turi išsipildyti. Mes turime daryti viską, kad mūsų mokslas išsirikiuotų į aukščiausią pasaulio lygį“, - kalbėjo prezidentas.
Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad tam tikri universitetai ir politikai, turintys abejonių dėl reformos, nebestabdys jos ir dirbs kartu su reformos iniciatoriais.
Renginyje už aukštojo mokslo reformą taip pat pasisakė premjeras Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, filosofas ir visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.
Koncerte pasirodė ir priešiškai nusiteikusių siūlomai aukštojo mokslo reformai: matėsi plakatai su užrašais „Stepono reforma - švietimo mirtis“ ir panašūs, tačiau incidentų ar susidūrimų su policija nebuvo.
Į renginį susirinko apie 500 žmonių.
Minėta reforma yra susilaukusi LSS, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai ir kiti.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Šiuo metu svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme numatoma, kad abiturientas krepšelį gauna dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praranda, jei jo vidurkis yra 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
ŠMM vasario gale paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims.
Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kaina svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.
