Lietuvoje daugėja imigracijos procesus neigiamai vertinančių gyventojų, tačiau trūkstant darbo jėgos užsieniečiams gali būti leista įsidarbinti be didelių formalumų.
Mažėjant darbo jėgos pasiūlai, imigracija tampa viena darbo jėgos trūkumo problemos sprendimo priemonių. Etninių tyrimų centro duomenimis, Lietuvos visuomenėje daugėja jaučiančiųjų nerimą dėl galimų imigracijos problemų.
Etninių tyrimų centras skelbia, kad beveik pusė - 47 proc. - apklaustųjų sutinka, jog imigrantų Lietuvoje jau pakanka, o 62 proc. mano, kad atvykstantys užsieniečiai darbininkai gali sukelti socialinių neramumų. Daugiau nei pusė - 57 proc. - apklaustųjų sutiko, kad atvykstantys darbuotojai užsieniečiai yra naudingi Lietuvos ekonomikai, o 61 proc. sutinka, kad trūkstant darbo jėgos užsieniečiams reikia leisti įsidarbinti.
Apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo 1037 15-74 metų nuolatinių Lietuvos gyventojų, palyginti su praėjusiais keleriais metais, visuomenėje sustiprėjo neigiamos nuostatos - nepakantumo lygis padidėjo daugelio etninių grupių atžvilgiu, tačiau vis dėlto 80,7 proc. pasisako už lygias teises darbe ir užsieniečiams, ir lietuviams.
Statistikos departamento duomenimis, imigracijos ir emigracijos santykis mūsų šalyje lieka neigiamas - iš Lietuvos jau emigravo daugiau nei 500 tūkst. lietuvių, o grįžo tik apie 80 tūkst. gyventojų. Užsieniečių praėjusiais metais atvyko apie 12 tūkst.
URM duomenimis, Lietuvoje užsieniečiai sudaro apie 1 proc. šalies gyventojų, kitose ES šalyse šis rodiklis siekia 7-8 proc. Be to, užsieniečiai sudaro beveik 0,8 proc. visų mūsų šalies darbuotojų, kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse šis skaičius yra kelis arba net keliolika kartų didesnis. Šių metų vasario mėnesį darbdaviai teritorinėse darbo biržose įregistravo daugiau nei 20 tūkst. laisvų darbo vietų, tuo tarpu ieškodami darbo į teritorines darbo biržas kreipėsi apie 17 tūkst. asmenų.
