29 metų Yusif prieš puspenktų metų atvyko iš Azerbaidžano. Čia jis dirbo įvairius darbus, tačiau nelaukė Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų ir lietuvių kalbą pradėjo mokytis pats. Šiandien jis jau neblogai susikalba lietuviškai, taip pat yra išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą.
40-metis amerikietis Bishma nepatenka į sąrašą tų, kurie pagal įstatymo pakeitimus privalo išmokti lietuvių kalbos pagrindus – jis jau turi savo verslą. Visgi dar prieš kelerius metus amerikietis suprato, kad norint likti Lietuvoje kalbą mokėti reikia.
Yusif lietuvių kalbą išmoko žiūrėdamas laidas
Yusif pasakoja, kad pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2021 m. birželį dirbti šefu restorane. Pamatęs, kad šis darbas nėra labai pelningas, jis perėjo į statybas.
Šiuo metu Yusif dirba statybininku, dalį etato – pavėžėju.
Lietuvių kalbos jis nusprendė mokytis 2024 m. vasarą. Tuomet reikėjo priimti svarbų sprendimą.
„Tuo metu buvo lūžis – likti čia ar kraustytis į kitą šalį (ar grįžti namo). Nusprendžiau pasilikti čia dar bent keleriems metams ir išsikėliau tikslą išmokti lietuvių kalbą“, – pasakoja Yusif.
„Tai buvo mano asmeninis noras. Darbe (statybose – red. past.) aš galiu lengvai susikalbėti rusiškai arba angliškai“, – priduria jis.
Nutaręs likti Lietuvoje, Yusif pradėjo mokytis naujus žodžius, skaityti naujienas lietuvių kalba, žiūrėti lietuviškas laidas ar „YouTube“ filmukus.
„Pirmąsias 2–3 savaites tai darydavau po 3–4 valandas per dieną. Tada pajauiau, kad tai veikia – aš galiu susikalbėti lietuviškai“, – prisimena Yusif.
Vis dėlto Yusif pastebi, kad internete nėra labai daug įdomaus turinio lietuvių kalba.
„Palyginčiau tai su sporto sale, kurioje nėra daug įrangos treniruotis. Man pasisekė, kad domiuosi kelionėmis ir vietos, tarptautine politika. Tam galima rasti pakankamai turinio „YouTube“, tokio kaip „Egzotiniai keliai“, Orijaus Gasanovo laidos, LRT „Panorama“ ar bet kurios kitos žinios“, – vardija pašnekovas.
Pramokęs lietuvių kalbą, Yusif pateikė prašymą lapkričio mėnesį laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Pasipraktikavęs jį sėkmingai išlaikė, bet kalbos ir tolaiu mokėsi.
„Mano manymu, kalba nėra mokslas, kurį turi iškalti, reikia praktikuotis“, – pažymi 29-erių azerbaidžanietis.
„Kadangi dirbu pavėžėju, tai irgi prisideda prie kalbos praktikavimosi“, – priduria jis.
Bishma nemokėdamas kalbos jautėsi atstumtas
40-metis amerikietis Bishma į Lietuvą atvyko prieš du dešimtmečius, 2006 m. Jis prisimena, kad pradžia buvo sunki, bet darbai irgi keitėsi.
„Pirmajame darbe man mokėdavo 50 litų per dieną už darbą miškuose. Tai buvo 2012 m. Antrą kartą bandžiau čia dirbti 2016 m., instaliavau elektrą dideliame biurų pastate. Tuomet tikrai reikėjo geriau išmokti lietuviškai“, – pasakoja Bishma.
Visgi gimtojoje šalyje jis nusprendė nelikti ir savo gyvenimą tęsė Lietuvoje. Tada, kaip sako Bishma, ėmė intesnyviau mokytis lietuvių kalbos.
„Kai 2023 m. pradėjau savo verslą, teko rimtai susiimti“, – prisimena jis.
Kokų iššūkių kilo mokantis mūsų kalbą, Bishma neįvardijo. Anot jo, lietuvių kalba gana panaši į kitas, kurių jam teko mokytis.
„Jeigu reikėtų apibūdinti, kokia mano lietuvių kalba, atrodyčiau kaip latvis, kuris bando susikalbėti rusiškai arba angliškai“, – sako pašnekovas.
Bishma akcentuoja, kad užsieniečiai, kurie nemoka lietuvių kalbos dažnai jaučiasi atstumti.
„Man tikrai taip buvo, todėl įdėjau pastangų išmokti kalbą“, – sako jis.
Užsieniečiai atskleidė, kaip vertina reikalavimą
Paklausus, kaip vertina nuo šių metų įsigaliojusių reikalavimą užsieniečiams mokėti lietuvių kalbą, jeigu jie parduoda prekes arba teikia paslaugas, Bishma sako, kad jis teisingas.
„Mano dukra kalba rusiškai, bet kartais ji naudojasi „Bolt“, o vairuotojas net negali normaliai kalbėti rusiškai, ką jau kalbėti apie anglų arba lietuvių kalbą. Aš taip pat kažkiek moku rusiškai, kelis kartus teko kalbėti važiuojant „Bolt“, bet tai, kad vairuotojai nemoka lietuviškai, nėra teisinga“, – įžvalgomis dalijasi amerikietis.
Jam antrina ir Yusif, kurio manymu, reikalavimas padidins atsakomybę užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos.
„Kiek matau, visi užsieniečiai, kurie dirba paslaugų sektoriuje tai supranta ir bando atitikti šį kriterijų. <...> Šis reikalavimas yra gerai suprantamas, aiškus ir neišvengiamas užsieniečiams“, – sako Yusif.
Visgi jis sako pasigendantis aiškių atsakymų, kas bus su tais, kurie kalbos neišmoks – ar jie praras darbą? O gal galės įsidarbinti kitur, ne paslaugų sektoriuje?
Nors Lietuvos įstatymai užtikrina teisinę apsaugą nuo diskriminacijos dėl kalbos, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą pagal Lygių galimybių įstatymą nėra diskriminacija.
Jeigu užsienietis, kuriam taikomas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, jos neišmoksta ir tai trukdo jam atlikti darbą, darbdavys gali spręsti, ar atleisti užsienietį iš darbo, ar ne, tačiau tai privalo būti pagrįsta objektyviomis priežastimis ir atitikti Darbo kodekso nuostatas.
Pats užsienietis, taip ir neišmokęs lietuvių kalbos, gali gauti įspėjimą ar baudą.
Kada užsienietis gaus įspėjimą, o kada – baudą?
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) iki šiol gavo 60 skundų dėl lietuviškai nekalbančių užsieniečių, pakomentavo inspekcijos direktorius Audrius Valotka.
Metų pradžioje inspekcija nurodė, kad per pirmąsias savaites nuo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo inspekcija sulaukė tiek skundų, kiek sulaukdavo beveik per metus. Įpusėjus vasariui, anot A. Valotkos, skundų srautas išlieka daugmaž tolygus.
Dažniausiai lietuviai skundžiasi dėl kalbos nemokančių kurjerių, pavežėjų, masažuotojų, kirpėjų.
Dauguma skundų pagrįsti, išskyrus nusikundimus, kai kalbos nemokėjimas trukdo ne suteikti paslaugą, o bendrauti.
„Tarkime, pavėžėjai tikrai visada privalo kalbėti lietuviškai, tačiau maisto kurjeriai, Valstybinės kalbos inspekcijos interpretavimu, yra tarsi pilkojoje zonoje. Jeigu jums atvežė picą, jūs sakote „laba diena“, jis pasakė „hello“, ir mes gauname apie tai skundą, toks skundas yra nepakankamas, nes lietuvių kalbos nemokėjimas turėtų trukdyti deramai atlikti savo darbą, suteikti paslaugą“, – sausio pabaigoje žurnalistams komentavo A. Valotka.
Gavę skundą, inspekcijos darbuotojai turi rasti asmenį, kuris galimai nemoka lietuvių kalbos ir išsiaiškinti, ar taip ir yra. Toks žmogus turės parodyti pažymėjimą, kad išlaikė lietuvių kalbos egzaminą.
Jeigu jo neturi, užsienietis gauna nurodymą per tam tikrą terminą išlaikyti egzaminą ir pateikti pažymėjimą VKI.
Inspekcijai nustačius, kad užsienietis visgi neišmoko lietuvių kalbos, jam gali grėsti bauda nuo 90 iki 170 eurų.
Jau pastebima atvejų, kai užsieniečiai bando apeiti reikalavimą, pavyzdžiui, pavėžėjai programėlėje pažymi, neva yra kurčnebyliai, taip išvengdami bendravimo su klientais.
Užsieniečiai pataria kitiems, kaip greičiau išmokti lietuvių kalbą
Jei vieni užsieniečiai gali išmokti lietuvių kalbą, gali ir kiti. Todėl paklausėme Yusif ir Bishma, kokį atarimą jie duotų kitiems.
„Vienas iš patarimų – nesigėdyti. Vietiniai dažniausiai išklausys ir paaiškins, net jeigu kalbėdamas darysi daug klaidų“, – sako Yusif.
„Tiesiog bandykite. Atrodysite keistai, bet visi, kas kalba ne gimtąja kalba, taip atrodo, kol nepradeda kalbėti. Jeigu planuojate čia gyventi ir dirbti, išmokite pagrindus, „laba diena“ ir „ačiū“ neužtenka. Daryti klaidų yra geriau nei nieko. Man vis dar sunkiai sekasi tarti. Turbūt niekada puikiai to neišmoksiu“, – pataria Bishma.
Yusif taip pat pataria vartoti lietuvišką turinį internete: „Pavyzdžiui, jei mėgstate žiūrėti futbolą, žiūrėkite jį lietuviškai, arba klausykitės lietuviškos muzikos, skaitykite žinias, naršykite socialiniuose tinkluose. Tai leis palaikyti kalbą „gyvą“ ir ją tobulinti.“
„Neseniai savo telefono parametrus pakeičiau iš anglų kalbos į lietuvių. Prisitaikyti prireiks 2–3 savaičių, bet tada bus taip pat paprasta naudotis telefonu, kaip ir anksčiau“, – savo patirtimi dalijasi azerbaidžanietis.
Kalbą reikės mokėti bent baziniu lygiu
Nuo sausio 1 d. užsieniečiai, kurie Lietuvoje parduoda prekes arba aptarnauja klientus, turi mokėti lietuvių kalbą baziniu A1 lygiu.
Dviejų metų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje. Reikalavimas taip pat bus taikomas užsieniečiams, turintiems leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvoje.
Jei teisę gyventi Lietuvoje suteikiantis dokumentas pirmą kartą buvo išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., dviejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
Po dvejų metų, jeigu užsienietis norės toliau dirbti Lietuvoje, jis turės mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.
Išimtis mokėti valstybinę kalbą bus taikoma tik užsieniečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą. Į šią kategoriją patenka nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
A1 kalbos lygis – pats paprasčiausias. Žmogus, mokantis kalbą A1 lygiu, geba suprasti ir naudoti kasdienes, paprastas frazes, moka prisistatyti, atsakyti į nesudėtin gus klausimus (pavyzdžiui, kur gyvena, kokių daiktų turi ir pan.).
Šiuo metu Lietuvoje pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (A2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma paslaugų, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams (pvz., vairuotojams, padavėjams, pardavėjams), jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su klientais.
Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B1 kalbos mokėjimo lygis) taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams.
Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, mokytojams, aviacijos specialistams, jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams ir kt.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
