Šiuo metu galioja pereinamasis 6 mėnesių laikotarpis, kurio metu įmonės ir asmenys nėra tikrinami, o užsieniečiai dar gali išmokti lietuvių kalbą.
Kol kas nubaustų asmenų nėra, gautus skundus Valstybinė kalbos inspekcija tiria. Visgi skundų daugėja.
Inspekcijos vadovas sako, kad per pirmąsias savaites nuo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo inspekcija sulaukė tiek skundų, kiek sulaukdavo beveik per metus.
„Turbūt nieko nenustebinsiu pasakęs, kad, pavyzdžiui, anksčiau per metus sulaukdavome 40–50 skundų iš viso, o šiandien ryte (sausio 21 d. – red. past.) – 31 skundas. Toks yra greitis“, – spaudos konferencijoje dėl Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo sakė Valstybinės kalbos inspekcijos direktorius Audrius Valotka.
Dažniausiai žmonės skundžiasi pavėžėjų, kurjerių, masažuotojų, kirpėjų ir kitų grožio paslaugų teikėjų nemokėjimu kalbėti lietuviškai.
„Bet šiaip pavėžėjai ir maisto kurjeriai“, – dažniausiai apskundžiamus įvardijo A. Valotka.
Skundai ne visada pagrįsti
Gyventojai dažniausiai nepatenkinti dėl dviejų dalykų – nemokėdami lietuvių kalbos užsieniečiai negali tinkamai suteikti paslaugų ir sukelia nesaugumo jausmą.
„Tarkime, su vairuotoju negali susikalbėti, vairuotojas kažką daro ne taip, žmogus prašo stoti, pasukti, vairuotojas to nesupranta“, – pasakoja A. Valotka.
„Kitas skundas: iškviečiau pavėžėją, pavėžėjas nesusiorientavo, aš su laagaminais beveik visą valandą sniege laukiau, atsiuntė kitą pavėžėją ir pan. – paslauga negali būti įvykdyta deramai dėl to, kad nevartojama valstybinė kalba“, – sakė jis.
Tiesa, kartais lietuviai perlenkia lazdą ir ima skųsti užsieniečius be reikalo.
„Tarkime, pavėžėjai tikrai visada privalo kalbėti lietuviškai, tačiau maisto kurjeriai, Valstybinės kalbos inspekcijos interpretavimu, yra tarsi pilkojoje zonoje. Jeigu jums atvežė picą, jūs sakote „laba diena“, jis pasakė „hello“, ir mes gauname apie tai skundą, toks skundas yra nepakankamas, nes lietuvių kalbos nemokėjimas turėtų trukdyti deramai atlikti savo darbą, suteikti paslaugą“, – paaiškino A. Valotka.
Gavę skundą, inspekcijos darbuotojai turi rasti asmenį, kuris galimai nemoka lietuvių kalbos ir išsiaiškinti, ar taip ir yra.
„Mes kreipiamės į pagrindinį paslaugos teikėją, tarkime, kurjerių tarnybą, kad jie duotų to asmens duomenis. Tada mes jį susirandame ir sakome: gerbiamasis, prašau parodyti kalbos išlaikymo pažymėjimą. Jeigu neturi, gauna privalomąjį nurodymą per tam tikrą terminą, maždaug per pusmetį, išlaikyti egzaminą ir tą pažymėjimą mums pateikti. Kol kas dar ciklas nėra apsisukęs“, – pasakojo A. Valotka.
Vis dėlto, jeigu bus nustatyta, kad užsienietis, kuris parduoda prekes ar teikia paslaugas, nemoka lietuvių kalbos, jam gali grėsti bauda nuo 90 iki 170 eurų.
Pavėžėjai rado būdą nesimokyti lietuvių kalbos: aspimeta kurčnebyliais
Visgi kai kurie Lietuvoje dirbantys užsieniečiai jau rado būdų, kaip išvengti lietuvių kalbos mokymosi.
„Šiandien, įsigaliojus lietuvių kalbos reikalavimui paslaugų sferoje, žinomi atvejai, kai pavėžėjai rado sistemos apėjimo būdą deklaruodami, kad yra kurčnebyliai. Tokiu būdu ignoruojama prievolė mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Reaguodami į augantį skundų skaičių ir pavežėjų piktnaudžiavimą,, konservatoriai siūlo, kad verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymėjimai užsieniečiams, jei veikla susijusi su tiesioginiu klientų aptarnavimu, būtų išduodami tik pateikus valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.
Anot D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, tai leistų iš anksto patikrinti, ar žmogus moka valstybinę kalbą, dar prieš jam pradedant vykdyti veiklą.
Sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvena per 217 tūkst. užsieniečių. Daugiausia – ukrainiečių, baltarusių, rusų, uzbekų.
51 523 asmenims suteikta laikinoji apsauga. Jiems netaikoma prievolė mokėti lietuvių kalbos iki 2027 m. kovo 4 d. Dalis šių žmonių yra karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu taikomas prekių pardavėjams ir paslaugų teikėjams, tokiems kaip pavėžėjai, grožio paslaugų teikėjai, kurjeriai ir t. t.
Mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu reiškia, kad žmogus geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, geba prisistatyti ir pristatyti kitą, susikalbėti paprastomis frazėmis. Tai – žemiausias kalbos mokėjimo lygis.
Užsieniečiai neskuba mokytis lietuviškai
Užsieniečiai lietuvių kalbos gali mokytis ir per privačius, ir per valstybės finansuojamus kursus. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) yra sudariusi sąlygas šiemet lietuvių kalbos egzaminą A1 lygiu išlaikyti 15 tūkst. asmenų, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.
„Egzaminai pradėjo vykti ir yra galimybės visiems juos laikyti, kol kas be eilių ir be didelio ažiotažo“, – komentavo jis.
R. Zuozos duomenimis, sausio viduryje egzaminą laikė per 150 užsieniečių, mėnesio pabaigoje tą planuoja daryti dar per 100.
„Tikrai jokio antplūdžio nėra. Yra galimybės laikyti egzaminus savivaldybėse, kuriuose asmuo gyvena, bazinėse mokyklose, tam numatytas finansavimas, parengtas A1 lygio testas. O norint laikyti egzaminą, reikia užsiregistruoti interneto svetainėje Nacionalinėje švietimo agentūroje“, – aiškino jis.
Anksčiau skaičiuota, kad maždaug 16 tūkst. užsieniečių reikėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.
Lietuvių kalbos egzamino metu tikrinami skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimai.
Kasčiūnas siūlo, kad lietuvių kalbą mokėtų ir šeimos nariai
Anot konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno, Valstybinės kalbos įstatymas – lūžis, kad valstybine kalba turi būti gerbiama. Vis dėlto, jo teigimu, tai yra tik „viena grandis sudėtingų iššūkių kontekste“.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl šeimų susijungimo teisės. Ji numato, kad darbo ar kitu pagrindu 3 metus Lietuvoje pragyvenęs užsienietis gali atsivežti savo šeimą.
„Prognozės rodo, kad jei neturėsime saugiklių, užsieniečių skaičius per metus ar dvejus gali padaugėti nuo 60–80 tūks.t būtent dėl šitos šeimų susijungimo teisės“, – teigė Seimo narys.
Šios ES direktyvos panaikinti negalima, tačiau kai kurias aplinkybes galima pakreipti Lietuvoje priimant tam tikrus įstatymus.
„Žinodamas tai, esu pasiūlęs ir po pateikimo Seime jam yra pritarta įtvirtinti saugiklį, kad atvažiuojantys suaugę užsieniečio šeimos nariai jau turėtų Vyriausybės nustatyto lygmens valstybinės kalbos žinias“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Dėl šio pasiūlymo laukiama Vyriausybės išvados. L. Kasčiūno žiniomis, Vyriausybė tam nėra nusiteikusi palankiai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
