Teikiantys paslaugas turi išsilaikyti lietuvių kalbos egzaminą, tačiau to daryti neskuba – Švietimo agentūra suplanavo per sausį išegzaminuoti 5 tūkstančius norinčiųjų gauti kalbos pažymėjimą, bet kol kas užsiregistravo tik per du šimtus.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Laba diena, labas vakaras, labas rytas. Taip? Štai. Ačiū“, – penkis mėnesius Lietuvoje gyvenantis ukrainietis Volodymyras demonstruoja savo lietuvių kalbos žinias. Tačiau paklausus, ar žino pavežėju dirbančiam žmogui reikalingus žodžius, Volodymyras sutrinka.
„Kairėn, dešinėn? Tai kas? Į dešinę, į kairę“, – sakė pavežėjas Volodymyras.
Kito pavežėju dirbančio ukrainiečio, taip pat Volodymyro, lietuvių kalbos žinios irgi gana menkos.
„Laba diena, ačiū, sveiki, į kairę, dešinė, kairė. Dešinė, kairė“, – vardijo pavežėjas.
Tiesa, šis Volodymyras Lietuvoje gyvena ketverius metus, o lietuviškai nė nemėgino mokytis.
„Sąžiningai pasakysiu, kol kas nebandžiau. Nes daug darbo. Reikia dirbti, nes buto nuoma brangi, komunaliniai ir gyvenimas brangsta“, – tikino Volodymyras.
Patikrino lietuvių kalbą
Vos tik „TV3 Žinių“ komanda įlipa į taksi, jų teiraujasi kirgizas Shavkat – „Rusiškai kalbate?“. Jis Lietuvoje gyvena 5 metus. Ir štai ką per tą laiką išmoko: „Laba diena, laba diena, labas vakaras, labas vakaras – viskas, daugiau aš nekalbu. – Ką reiškia kairė? – Kairė? Nežinau.“
Pavežėju dirbantis Shavkanas nuo sausio turėtų su keleiviais bendrauti lietuviškai ir turėti Švietimo agentūros išduotą pažymėjimą, kad išlaikė lietuvių kalbos egzaminą žemiausiu A1 lygiu, tačiau jo iki šiol neturi. Vos tik įsigaliojo reikalavimas aptarnauti lietuviškai, per pirmą dieną Valstybinės kalbos inspekcija gavo penkis skundus, dabar jų jau 11.
„Kurjeriai neįtinka. Atvažiuoja, neranda, kur eiti, skambinasi, lietuviškai kalbėti nemoka, tada bando kalbėti angliškai, patikėkite, tie kurjeriai toli gražu neypatingai moka anglų kalbą“, – pareiškė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Ką apie tai mano žmonės?
Nuomonės įvairios:
„Erzina, jeigu jie gyvena mūsų šalyje, jie turėtų gerbti mūsų kalbą ir šalį ir mokytis, stengtis kalbėti.“
„Iš principo pats tas veiksmas, kad jie nekalba visiškai ir net nenori, net nebando, manau, yra negeras.“
Prekybos centre pamainos vadove dirbanti, trejus metus Lietuvoje gyvenanti ukrainietė Viktoriia išsilaikė aukštesnio, A2 lygio lietuvių kalbos egzaminą.
„Labai viską suprantu, bet sunkiau kalbėti, atsakyti teisingai. Bet mūsų klientas labai draugiškas ir labai palaiko, užmiršau šitą žodį. Palaiko. Labai palaiko mums“, – pasakojo „Rimi“ pamainos vadovė Viktoria Kryvutsenko.
„Rimi“ tinkle dirba per du šimtus kitataučių, pusė jų išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, kiti dar mokosi. Už kursus, kurie vyksta darbo metu, moka darbdaviai.
„Skatiname visus darbuotojus nepadėti, turiu omeny, atvirkščiai, padėti kalbėti lietuviškai ir mažiau kalbėti ukrainietiškai, rusiškai ar angliškai tam, kad žmonės greičiau mokytųsi“, – tikino „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
O mokytis reikia greičiau, nes ir klientai vis griežčiau reikalauja kalbėti lietuviškai.
„Matome, kad turbūt ta tolerancija su metais mažėja nemokantiems kalbėti lietuviškai“, – pareiškė L. Lesauskaitė-Remeikė.
Kalbos inspekcija – apie skundus
Ar paslaugos teikiamos lietuvių kalba kontroliuojanti Valstybinės kalbos inspekcija tiria tik skundus, pati reidų nedaro, nes teturi šiam darbui tik du darbuotojus. Inspektoriams paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai turi pateikti pažymėjimą, kad išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, tačiau bent jau kol kas jį laikančiųjų negausu – sausį Švietimo agentūra pasiruošė išegzaminuoti 5 tūkstančius užsieniečių, kol kas užsiregistravo kiek daugiau nei 200.
„Gali būti, kad metų pradžia, dar matyt yra galvojančių, ar man reikės, ar kažkaip aš kitaip galbūt išsisuksiu“, – komentavo Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Jolanta Pauliukienė.
Tačiau net ir turėdamas lietuvių kalbos pažymėjimą žmogus nebūtinai lietuviškai moka.
„Mes esame susidūrę su tokiais atvejais, kad žmogus turi tą dokumentą, lietuviškai neprašneka. Tarkim, Visagine buvo toks atvejis“, – tvirtino A. Valotka.
Tačiau, jei sugaus pažymėjimą turintį, bet visiškai lietuviškai nekalbantį užsienietį, inspektoriai bausti negali, turi kliautis pažymėjimu. Todėl inspekcijos viršininkas sieks keisti Valstybinės kalbos įstatymą, kad turėtų teisę tikrinti kalbos mokėjimą ir, jei žmogus nemoka, nurodyti perlaikyti egzaminą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
