Lietuviams emigruojant į užsienį ieškoti darbo ir duonos šalyje daugėja darbuotojų iš svetur, ypač iš trečiųjų šalių.
Sutrumpėjo leidimų išdavimo laikas
Pasak Alytaus darbo biržos EURES biuro atstovės Vaidos Kamandulienės, praėjusiais metais darbo birža iš Alytaus darbdavių gavo 47 prašymus išduoti leidimus dirbti užsieniečiams iš trečiųjų šalių. Išduoti 38 leidimai, arba dvigubai daugiau negu 2006 metais. Darbdaviai prašo leisti dirbti užsieniečiams statybos, automobilių remonto ir pramonės sektoriuose”, - pasakojo EURES biuro atstovė.
Beje, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiams dirbti Lietuvoje leidimų nereikia.
Trūkstant darbo jėgos pernai Lietuvoje buvo išduota apie 6 tūkst. leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams, arba 2 tūkst. daugiau nei užpernai.
Kaip sakė V.Kamandulienė, kiek pasikeitė leidimų dirbti Lietuvoje išdavimo tvarka. Įmonė, norinti įdarbinti užsieniečius, negali būti įsiskolinusi „Sodrai”, valstybės ir savivaldybių biudžetams, būti bankrutuojanti. Ši tvarka įsigaliojo nuo praėjusio spalio.
Užsienietis, sakykime, norintis dirbti mūrininku, privalo turėti mūrininko kvalifikaciją ir per pastaruosius penkerius metus turėti trejų metų mūrininko darbo stažą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartą per pusmetį patvirtina profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą. Jeigu minėtame sąraše yra, sakykime, tinkuotojo profesija, tuomet Migracijos tarnyba išduoda nustatyto tipo vizą ir darbo biržos leidimą gavęs užsienietis gali tuoj pat pradėti dirbti. Anksčiau svetimšalių įdarbinimo procedūra užtrukdavo iki pusės metų, dabar sutrumpėjo iki kelių mėnesių.
V.Kamandulienė neslėpė, kad keli darbdaviai užsukę į EURES biurą teiravosi, kaip atsivežti darbuotojų iš egzotiškų šalių - Indijos, Pakistano - dirbti informacinių technologijų srityje.
Šiuo metu Alytuje legaliai darbuojasi Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos atstovai.
Užsieniečiai nėra pigūs
Bene daugiausia baltarusių - per 20 - triūsia ne tik Alytuje ir kitur Lietuvoje žinomoje statybos bendrovėje UAB „Murena”. Šios generalinis direktorius Valdas Smalinskas sakė, kad kaimyninės šalies statybininkai nėra pigūs, nes reikia išrūpinti visus leidimus, kitus dokumentus, o metams tai kainuoja apie 1,5 tūkst. litų.
„Palyginti su lietuviais, užsieniečių darbo našumas didesnis, nes šie atvyksta dirbti ir užsidirbti. Jų motyvacija tvirtesnė. Lietuvis statybininkas, be darbo, dažnai turi ir sodą, ir daržą. Jam visa tai rūpi”, - pasakojo generalinis direktorius.
Šalies įstatymai nustato, kad legaliai dirbantys užsieniečiai negali gauti mažesnio darbo užmokesčio negu vidutinis tame sektoriuje, kuriame dirba.
„A.N.” žiniomis, užsieniečio mėnesio atlyginimas „Murenoje” yra apie 2,5 tūkst. litų į rankas. Baltarusiai, atvykę į Lietuvą, nebėgioja iš vienos įmonės į kitą, negeria. Bendrovė pagalbinių darbininkų iš užsienio neįdarbina. Labai aukštos kvalifikacijos specialistų įmonė neieško, nes jiems už kruopštų darbą tektų mokėti ne mažiau kaip 3,5 euro už valandą.
V.Smalinsko, turinčio nemažai darbo Rusijoje patirties, nuomone, ir lietuviai, atsidūrę užsienyje, dirba našiau nei tėvynėje, be to, kelis kartus per dieną gauna karšto maisto.
Užsienio darbininkai, dirbantys Alytuje, už maistą moka patys. Pasak generalinio direktoriaus, vertėtų persvarstyti ir liberalizuoti darbo laiką reglamentuojančius įstatymus. Tai, pasak V.Smalinsko, leistų žmonėms - ir lietuviams, ir užsieniečiams - dirbti ir užsidirbti.
„Manau, Lietuvos statybų sektoriuje nėra milžiniško darbo jėgos stygiaus, statybų rinka turėtų grįžti į normalias vėžes”, - svarstė V.Smalinskas.
Reikėtų sutvarkyti ir verslo liudijimų išdavimo sistemą. Jeigu už kelis šimtus litų metams verslo liudijimą įsigijęs žmogus nerodo, kad uždirbo 100 tūkst. litų ir daugiau pajamų, tai jis nemoka pelno mokesčio. Tuomet atsiranda galimybė nuslėpti ir kitus mokesčius. Tokia tvarka skatina nelegalų darbą.
UAB „Murena” pernai iš statybos ir montavimo darbų gavo 57 mln. litų pajamų, arba 21,5 mln. daugiau negu 2006-aisiais. 1995 metais bendrovės pajamos siekė 4,04 mln. litų.
Pernai tarpininkaujant Alytaus darbo biržai buvo įdarbinta 3,8 tūkst. miesto ir rajono gyventojų. Tarp jų jau minėti 38 užsieniečiai, arba 1 proc.
Gediminas Vaitekūnas
