Užmojis steigti Tūkstantmečio mokyklas kelia abejonių: ar sistemą reikia remontuoti plaktuku?

Valdančiosios daugumos siūlymas steigti Tūkstantmečio mokyklas kelia nemažai aistrų. Socialdemokratų frakcijos narė prof. dr. Vilija Targamadzė nurodė, kad apie Tūkstantmečio mokyklas kuriami mitai, nes stokojama aiškios, skaidrios informacijos.

„Dar šiandien nėra aišku, kokia ji (Tūkstantmečio mokykla – aut. past.) bus, kokių šios programos įgyvendinimo bus pasekmių“, – svarstė politikė. Pasak jos, išdraskyti mokyklos kultūrą yra paprasta, o suformuoti naują – žymiai sunkiau.

Savivaldybėms kilo aibė klausimų

Pasak Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio, komunikacija apie Tūkstantmečio mokyklų programą nėra efektyvi. „Mes kaip regionai, kaip savivaldybės, apie šią Tūkstantmečio mokyklų viziją išgirstame tik iš interneto“, – sakė jis.

„Girdime iš ministerijos, kad tariamasi su merais, tačiau, nežinau su kuriais. Su mumis tai ne“, – pridūrė N. Cesiulis.

Pasak jo, trūksta informacijos apie būsimą Tūkstantmečio mokyklų finansavimą: „Aiškių kriterijų, kaip bus atrinktos mokyklos, į kurias bus investuota, kol kas šiandien mes nežinome.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2025 m. nutarė įsteigti apie 150 Tūkstantmečio mokyklų. Šiam tikslui įgyvendinti valstybė skirs 210 mln. eurų.

„Kalbant apie pinigus, mes įsivaizduojame, kad ta programa, Tūkstantmečio mokyklos bus kažkas labai įspūdingo“, – svarstė N. Cesiulis. Tačiau, pasak jo, sumą padalijus visoms pusantro šimto mokyklų išeitų 1–1,4 mln. eurų vienai švietimo įstaigai. Tuo tarpu įrengti vien sporto aikštyną atsieitų apie 1 mln. eurų, sakė Alytaus meras.

Taip pat meras akcentavo opų mokytojų amžiaus klausimą: „Mes kalbame apie investicijas į mokytojus, tačiau pažiūrėkime, kas dedasi regionuose su mokytojų amžiumi. Jei (Tūkstantmečio mokyklų – aut. past.) programa vyks 4–5 metus, tai tikėtina, kad po 4–5 metų mokytojų amžius regionuose bus dar prastesnis.“

N. Cesiulio teigimu, vertėtų svarstyti, kaip pritraukti naujus pedagogus į mokyklas regionuose, tačiau šio niuanso nauja Tūkstantmečio mokyklų programa nenumato.

REKLAMA

Alytaus miesto meras nurodė, kad savivaldybėms svarbu žinoti, kaip jos galės prisidėti prie Tūkstantmečio mokyklų kūrimo, ar pačios galės vertinti, į kurias mokyklas investuoti.

Kviečia valdžią įsiklausyti

Kaip teigė Pakruojo vicemeras Virginijus Kacilevičius, paskleista žinia apie Tūkstantmečio mokyklas sukėlė nerimastingą nežinią.

„Kiekviena valdžia ateina vis su nauja reforma. Mes vis 30 metų ieškome, kokia mokykla turi būti“, – komentavo jis.

Pasak V. Kacilevičiaus, dinamika regionuose liūdina – laipsniškai mažėja ir vaikų, ir mokyklų. „18 švietimo įstaigų rajone turime, o turėjome 23. Optimizuojame, nes negali mokykla būti su septyniais vaikais, mes tą suprantame“, – teigė Pakruojo mero pavaduotojas.

Pakruojo savivaldybės atstovui nerimą kėlė reikalavimas gimnazijoje turėti ne mažiau kaip dvi vienuoliktokų klases. „Mūsų rajone iš esmės neliktų nė vienos gimnazijos. Rašoma, kad išimtis taikoma rajono centre esančiai gimnazijai. Ta viena gimnazija ne guminė ir atrankos nedarant vis tiek visi vaikai netilps“, – minėjo jis.

V. Kacilevičius linkėjo valdančiajai daugumai įsiklausyti į regionų bendruomenes ir su jomis konsultuotis. „Labai viliuosi, kad mes būsime išklausyti ir išgirsti. <...> Ar mums padės ta programa? Turi šansą padėti, be abejonės, vėlgi, žiūrint, kaip bus viskas diriguojama“, – sakė Pakruojo vicemeras.

Jo manymu, švietimo sistemą reikėtų pertvarkyti be skubos ir apgalvotai: „Sistema <...> gal ir neblizga, tačiau laikrodžio mechanizmas dirba. Bet ar būtina šitą laikrodį taisyti, remontuoti plaktuku, galbūt reikia gero laikrodininko?“

Programa „negali būti vieno mastelio visiems“

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertės dr. Laimos Galkutės teigimu, švietimas nėra nuo viso regiono raidos atsietas sektorius, todėl į tai vertėtų atsižvelgti steigiant Tūkstantmečio mokyklas.

„Savivaldybės Lietuvoje labai skirtingos, jų planai, jų strategijos skirtingi. Mes negalime pamiršti, kad kiekviena savivaldybė turi savitą raidos strategiją, savitą kryptį ir švietimas nuo jos negali būti atsietas“, – komentavo ji.

REKLAMA

Todėl naujoje švietimo programoje turėtų būti svarstomi įvairūs kriterijai, atitinkantys konkrečią savivaldybę. „Negali būti vieno mastelio visiems“, – nurodė dr. Laima Galkutė.

Pasak jos, Tūkstantmečio mokyklų projekte nutylimi kai kurie svarbūs švietimo aspektai: „Mes kalbame apie mokinių akademinius pasiekimus, be abejo, jie yra labai svarbūs. O kaip su asmenybės raida? Kaip su vaiko gerove? Kaip su lygiomis galimybėmis ir vaiko jausena mokykloje?“

Taip pat ekspertė kėlė klausimą, kam teks atsakomybė už Tūkstantmečio mokyklų pedagogų konsultavimą. „Konsultacijos numatytos, bet kyla klausimas: jei procesą koordinuos Nacionalinė švietimo agentūra, tai koks tada universitetų ir pedagogus rengiančių centrų vaidmuo?“, – teigė ji.

Pasak dr. L. Galkutės, mokyklų ir universitetų bendradarbiavimas itin reikšmingas: „Universitetai pajustų realų švietimo pulsą ir galėtų pritaikyti savo studijas, mokslinius tyrimus realių problemų sprendimui. Mokyklos irgi gautų paramą.“

Apskritai apie Tūkstantmečio mokyklų programą dr. Laima Galkutė atsiliepė taip: „Pasigendu vaiko gerovės, <...> pasigendu demokratinių lygybės įtvirtinimo principų, kurie įsisavinami mokykloje. <...> Pasigendu bendruomenės įtakos, nes būtent per ją ateina realūs gyvenimo kontekstai į švietimą.“

„Žongliruojama“ skambiais terminais, o aiškumo trūksta

Seimo socialdemokratų frakcijos narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė teigė, kad Tūkstantmečio mokyklų programai stinga ekspertų žodžio. „Lietuvoje dažniausiai vyrauja nuomonės, o ne ekspertiniai vertinimai. Tai yra labai pavojinga Lietuvai tendencija. Manau, kad reikia sustoti, susimąstyti ir pradėti dirbti su ekspertais“, – nurodė ji.

„Išdraskyti mokyklos kultūrą ir naują suformuoti nėra taip paprasta. Dažniausiai žiūrime į išorinę kultūrą, o tai yra tik ledkalnio viršūnė“, – nurodė ji.

V. Targamadzės teigimu, naujoje švietimo sistemos programoje trūksta aiškumo, neretai yra „žongliruojama“ gražiais terminais.

REKLAMA

„Vienur kalbama, kad bus ekosistema įdiegiama. Kas ta ekosistema ir kaip ji suprantama? Ar nėra slepiamasi už skambių žodžių, neišgryninant jų turinio?“, – svarstė ji.

Naujame švietimo projekte numatyta: „Savivaldybei skiriama finansavimo maksimali suma priklauso nuo mokinių, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo programas skaičiaus savivaldybėje.“

„Kaip tai suprasti? Ar ugdymo kokybė priklauso tik nuo mokinių skaičiaus?“, – stebėjosi V. Targamadzė. Ji akcentavo, kad švietimo sistemoje trūksta aiškaus „ugdymo kokybės“ apibrėžimo, todėl neretai šia sąvoka yra manipuliuojama.

V. Targamadzei kėlė abejonių nustatytas mokinių skaičius – 31 vaikas klasėje. Pasak jos, negalima absoliutinti moksleivių skaičiaus klasėje, nes tuomet užribyje paliekami vaikai su specialiaisiais ugdymo poreikiais.

Seimo narė pasisakė už įtraukųjį ugdymą, t. y. už vaikų su spec. poreikiais integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas. Tokiu atveju, vaikų skaičius klasėje keistųsi. „Jei yra specialiųjų ugdymo poreikių vaikai, kita formulė skaičiavimo yra taikoma. Negalima kalbėti apie 31 vaiką“, – teigė ji.

V. Targamadzės teigimu, Tūkstantmečio mokyklos galėtų atnešti teigiamų rezultatų: „Kaip tas pokytis bus, ar jis bus iš tikrųjų pozityvus? Tai galima padaryti, jei tikslingai mes mąstysime ir <...> matysime visumą.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja iki 2025 m. įkurti pusantro šimto Tūkstantmečio mokyklų. Pasak švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, Tūkstantmečio mokyklos bus šiuolaikiškos ugdymo įstaigos, atviros vaikų įvairovei.


Rašyti komentarą...
R
R.G.
2021-06-11 13:18:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Deja šita valdžia ir kurčia ir akla. Ir iš vis nežinia ar norima ką gero nuveikti, ar tik pinigus praplauti. Būtų ne pirmas kartas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų