Šiemet per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę (gegužės 7 d.) Biržuose pirmą kartą vienam žurnalistui ar jų grupei bus įteikta premija už darbus, ugdančius patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai.
Ši premija pavadinta Antano Macijausko (1874-1950), iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo, vardo premija. A.Macijausko premija skiriama žurnalistui už geriausius žurnalistikos darbus (publikacijas, televizijos ir radijo laidas) arba iniciatyvas, ugdančias patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai.
Tokią kasmetinę premiją žurnalistui įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė. Pagal nuostatus numatyta, kad premijai gauti kasmet darbai bus pateikiami Lietuvos žurnalistų sąjungai iki kovo 30 dienos, tačiau šiemet, pirmaisiais premijos teikimo metais, pretendentų laukiama iki balandžio 26 dienos. Konkurso nuostatai skelbiami www.lzs.lt.
Premijai gauti pateiktus darbus vertina ir sprendimą priima septynių narių komisija. Tris narius skiria Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, po du Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Biržų rajono savivaldybė. Komisijos pirmininkas renkamas iš Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos atstovų. Vertinimo komisijai pateikiami ne daugiau kaip trys darbai arba iniciatyvos, paskelbti periodikoje, transliuotos televizijos ar radijo laidos ar išleistos atskiros knygos. Darbai turi būti pateikti ir elektronine versija.
Laureatui numatomas piniginis 5000 litų prizas, medalis, premijos laureato diplomas, monografija apie A.Macijauską. Tokia premija žurnalistui gali būti skiriama tik vieną kartą.
Trumpai apie A.Macijauską
Antanas Macijauskas gimė 1874 m. kovo 30 d. (18 d.) Pabiržės valsčiaus Pasvaliečių kaime. 1898 m. baigė Petrapilio technologijos institutą, įgijo mechanikos ir statybos inžinieriaus kvalifikacijas. Dirbo Maskvos – Petrapilio geležinkelio ruože, P.Vileišio dirbtuvių vedėju Vilniuje, nuo 1902 m. – Rygos geležinkelių valdyboje.
1900 m. inžinierius parengė ir išleido pirmąjį Lietuvos žemėlapį su lietuviškais užrašais, pavadinęs jį “Žemėlapiu lietuviškai latviško krašto”. Jo platinimas cenzorių buvo uždraustas. A.Macijauskas iškėlė bylą spaudos valdybai ir sugebėjo ją laimėti, įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra neteisėtas. Tuo visam pasauliui buvo priminta, kad tebevyksta brutalus lietuvių tautos dvasinis genocidas. Vėliau A.Macijauskas bendradarbiavo lietuviškosios periodikos pirmagimiuose – “Varpe”, “Ūkininke”, “Vilniaus žiniose”, parašė pirmąsias gamtamokslines knygeles apie geologiją, astronomiją, namudinius verslus. Rygoje įsteigė lietuvišką knygyną ir laikraštį “Rygos garsas”.
A.Macijauskas buvo vienas iš muzikos ir dainos draugijos “Kanklės” kūrėjų. Dalyvavo 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo darbe ir Lietuvių mokslo draugijos veikloje. Rašė eilėraščius vaikams ir dramas; viena jų – “Užburtas kunigaikštis” – buvo labai pamėgta saviveiklininkų. Ypač reikšmingi jo parengti vadovėliai: rusų kalbos, vokiečių – lietuvių pašnekesiai, lietuvių kalbos gramatika lenkiškai. 1920 m. jis išleido “Techniko žodynėlį”, pateikdamas pramoninių bei statybinių įrenginių lietuviškus terminus.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais A.Macijauskas ėjo labai svarbias Geležinkelių valdybos direktoriaus ir Lietuvos atkūrimo komisaro pareigas. Vėliau pasitraukė iš valdžios, statė Petrašiūnų elektrinę, Kauno marijonų vienuolyną. Šis žmogus darydavo tai, kas Lietuvai tuo metu būdavo reikalingiausia. Jo talentas, visapusiški interesai puikiausiai atitiko šią nuostatą.
Lietuvos žurnalistų sąjunga
