„Keršto maniakas ar žmogus su kauke?“ – į namuose ant sienos užrašytą klausimą atsakymo ieško rajono Savivaldybės vadovą Vitalijų Žiurlį didžiausiu savo priešu laikantis verslininkas Juozas Vancevičius.
Laukė derybų
Ažiotažą sukėlęs velžiečio laiškas, grasinantis susidoroti su V.Žiurliu ir jo šeima, – tik vienas iš daugelio, J.Vancevičiaus prirašytų naktimis.
Verslininkas neslepia: kiti buvę netgi daug šlykštesni nei pasiekusysis valdininką. Tačiau velžietis įsitikinęs, kad Savivaldybės vadovą išgąsdino ne grasinimai nušauti, o paviešinta informacija apie privačių vežėjų šešėlinį verslą.
Kaip į rajoną keleivius vežiojančios bendrovės neteisėtai tuština Savivaldybės biudžetą, J.Vancevičius tikina V.Žiurliui papasakojęs dar prieš keletą metų. Esą šiam nesureagavus į jo perspėjimus, nuo 2004-ųjų rugsėjo iki šiol iš rajono biudžeto gali būti neteisėtai pasisavinta apie 500 tūkst. Lt.
Velžietis aiškina nė nepagalvojęs, kad jo laiškas gali sukelti tokį skandalą. Jam nė mintis nekilo, kad V.Žiurlys kreipsis į teisėsaugą.
„Maniau, kad susėsim prie derybų stalo“, – grasinimais susigrąžinti verslą tikėjosi J.Vancevičius.
Direktoriui – žvakė ir kryžius
Kone kasnakt prie rašomojo stalo J.Vancevičius porą valandų sovietine rašomąja mašinėle barškindavo laiškus V.Žiurliui, o rytais juos nusviesdavo į šiukšlių dėžę. Velžietis pripažįsta: jo siela nusiramindavo, kai savo nuoskaudą ir pyktį išliedavęs popieriuje.
„Jei nebūčiau rašęs laiškų, seniai Rokiškyje baltais marškiniais ir surištomis rankomis gulėčiau“, – mano J.Vancevičius.
Verslininką, kadaise į rajoną vežiodavusį keleivius, nuramina ir rūsyje prieš penkerius metus pradėtas rengti savotiškas altorius V.Žiurliui. Viena kambario siena išklijuota laikraščių straipsnių iškarpomis, susijusiomis su privačių vežėjų verslu, ranka prirašytų paties J.Vancevičiaus pastabų.
„Leningrado blokada buvo 900 dienų, V.Žiurlio keršto akcija tęsėsi 1184 dienas ir naktis“, „Šeimos santaupos dingo, nes neveikė susisiekimo ministro įsakymas“, „Ateina genijai ir vėl išeina, atėjo Žiurlys visiems laikams?“, „Vyriausybės atstovus – į sąvartyną“, „Net pasiutę šunys negraužia vaiko invalido“, – užrašais ant sienos nuoskaudą išliejo velžietis.
Tarp iškarpų, plakatų ir J.Vancevičiaus neįgalios anūkėlės nuotrauka, greta – jaudinantis prisipažinimas: „Atleisk, Mildute, senelis neišsaugojo tau skirtų pinigų.“ Vos metęs žvilgsnį į nuotrauką vyras apsipila ašaromis. J.Vancevičius nei sau, nei V.Žiurliui negali atleisti už žlugusį verslą ir neva iš Savivaldybės taip ir neatgautus daugiau nei 60 tūkst. Lt už nuostolingus reisus.
Prie savotišku memorialu virtusios sienos – stalas ir įrėminta V.Žiurlio nuotrauka. Kaskart atėjęs į šį kambarį J.Vancevičius uždega prie fotografijos pastatytą žvakę. Kaip tikina velžietis, ugnis plazda ne valdininkui, o tam, kad pats nusiramintų.
Čia pat atremtas ir medinis kryžius su išraižyta malda: „Viešpatie, apšviesk V.Žiurliui protą“.
Su šiuo kryžiumi J.Vancevičius prieš trejetą metų beldėsi į Seimo narių širdis prašydamas išgelbėti jo verslą. Tąkart jo neišgirdę parlamentarai taip pat neliko pamiršti. Jų pavardžių sąrašas užklijuotas ant sienos.
Demaskavo šešėlinį verslą
J.Vancevičius pasakoja į verslą investavęs visus šeimos pinigus. Be jokių paskolų, tik iš savo santaupų įsigijęs keturis autobusus laimėjo Savivaldybės skelbtą konkursą keleiviams vežti Ramygalos kryptimi. Tačiau po keleto metų vežėjui teko trauktis. Vyras tikina nebegalėjęs dirbti, nes Savivaldybė jam nekompensuodavo nuostolingų reisų.
Velžietis mano buvęs išstumtas todėl, kad galėjo demaskuoti valdininkų dangstomą šešėlinį verslą. Pasak jo, iš maršruto į autobusų stotį grįžę vairuotojai paleisdavo kasos aparatus ir prisispausdindavo bilietų lengvatinėmis kainomis.
Juostas su bilietais išmesdavo į šiukšlių dėžę, o dublikatus pristatydavo Savivaldybei kompensacijoms gauti. Iš šiukšliadėžių ištraukdavęs vežėjų išmestus bilietus J.Vancevičius suskaičiavęs, kad per dieną iš Savivaldybės neteisėtai būdavo susišluojama apie 1000 Lt.
„Beveik visi taip elgėsi, taip pat ir aš. Nes visiems reikėjo išlaikyti savo įmones“, – pripažįsta velžietis.
Jis prieš keletą metų V.Žiurliui įvardijo netgi konkretų grobstytoją, tačiau administracijos direktorius esą tik susinervino ir pareikalavo konkrečių įrodymų. J.Vancevičius tikina jau kitą dieną sulaukęs įskųstojo kolegos grasinimų nušauti, jei dar kartą prabils apie vežėjų verslo užkulisius.
Visa tai velžietis Savivaldybės administracijos direktoriui priminė prieš keletą savaičių išsiųstame laiške.
„Tave nuimti nuo pareigų ir įkišti už grotų galėjau jau seniai. Kadangi tu reto žiaurumo žmogus ir mane murkdei trejus metus, aš neskubėjau, tempiau laiką ir leidau daugiau išvogti, kad triukšmas būtų didesnis ir V.Žiurlys daugiau metų kalėjimo gautų“, – valdininkui laiške dėsto J.Vancevičius.
Žino, kad sukčiauja
Privataus vežėjo taikiklyje atsidūręs V.Žiurlys pripažįsta, kad J.Vancevičiaus paskleista informacija apie verslininkų bandymus nesąžiningai pasipelnyti ne iš piršto laužta.
„Niekam ne paslaptis, kad privatūs vežėjai vagia ir sukčiauja. Baudžiam ir įmonių savininkus, ir vežėjus. Sučiupti tokį pažeidėją sunku – vienas patikrintas iš karto kitiems apie reidą praneša. Yra tikrai įžūlių vežėjų. Netgi pasitaikė, kai ryte vieną nubaudėm, o popiet tą patį patikrinę kontrolieriai vėl rado, kad keleiviams bilietų neduoda“, – teigė direktorius.
Tačiau, pasak jo, Savivaldybė akių neužmerkia. Per šių metų dešimt mėnesių už sukčiavimą nubausta 14 privačių vežėjų. Iš viso jie sumokėjo 3400 Lt baudų.
Savivaldybė vien per šiuos metus vežėjams numačiusi išmokėti 900 tūkst. Lt kompensaciją už nuostolingus reisus.
Kaltinimus, esą jis sužlugdęs J.Vancevičiaus verslą, V.Žiurlys vadina nesąmonėmis.
„Daug kartų jam sakiau: nepagailėk to lito, pasisamdyk gerą buhalterį. Gal jo reisai ir buvo nuostolingi, betgi negali Savivaldybė jų kompensuoti, jei vežėjas dokumentuose skaičius iš lubų surašo. Be to, aš vienas nieko negaliu. Kam skirti kompensacijas, sprendžia vienuolikos žmonių komisija, o galutinį žodį taria rajono Taryba“, – teigė V.Žiurlys.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
