Užsienio reikalų ministerijos (URM) Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamentas tvirtina, kad už paramos lėšas parkai Afganistano provincijoje atsodinamas ne ąžuolais, kurie neprigytų atšiauraus klimato sąlygomis, o pušimis, tujomis ir persikais.
URM atmetė kritiką dėl pasirinkto projekto vykdytojo - esą įprasta praktika, kai tarptautiniai donorai renkasi vietines, o ne tarptautines organizacijas. Tai, pasak departamento, reiškia, kad visi pinigai tenka ne projektą administruojantiems užsieniečiams, bet vietiniams žmonėms, kurie įgyvendindami projektą sukuria papildomų darbo vietų, įgyja papildomų gebėjimų, kuriuos gali taikyti ateityje.
Šią savaitę žiniasklaidoje projektas sukritikuotas, teigiant, kad Goro provincijoje ketinama sodinti lietuviškus ąžuoliukus, kurie Afganistano klimato sąlygomis neprigytų. Taip pat pabrėžta, kad parkams kurti Lietuva išsirinko vietinius verslininkus, o ne nevyriausybinę organizaciją „Afghan aid“, kuri esą siūlėsi parką įrengti pigiau.
„Jokių ąžuoliukų ten nebuvo rengiamasi sodinti. Pavasarį, kai nutirps sniegas, parke bus pasodinti pušų, tujų, persikų sodinukai, kurie yra atsparūs vietiniam klimatui“, - teigia Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento atstovai.
BNS atsiųstame pranešime departamentas teigia, kad tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir parkas, buvo pradėti ir kiti Goro provincijos sostinės administracijos rekomenduoti projektai: Čagčarano pagrindinės gatvės rekonstrukcija, vaikų namų statybos parengiamieji darbai, toliau buvo statomos mažų sąnaudų mokyklos.
Taip pat pažymima, kad su Valstybės kontrole sutarta dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų finansinio audito, kuris turėtų būti pradėtas ateinančią savaitę.
Šiuo metu Goro provincijos valdžia kartu su Čagčarano savivaldybės atstovais įgyvendina „Žaliojo Čagčarano“ programą, kuria numatoma atkurti sudėtingą irigacijos sistemą, sustabdyti dirvos eroziją, apželdinti kalvas, gatves ir dykvietes, įsteigti parkų tinklą.
Kuriant pagrindinį miesto parką Lietuva finansuos irigacijos sistemos, takelių, žaidimų aikštelių ir kitos infrastruktūros įrengimą.
Medeliai pagal „Žaliojo Čagčarano“ programą jau pernai pavasarį sodinti įvairiose Čagčarano miesto vietose. Vien pirmosiomis mėnesio dienomis akcijos dalyviai pasodino daugiau kaip 2000 tujų, pušų, obelų, abrikosų, migdolų sodinukų.
Prie akcijos, balandžio 1-ąją minint Medžio dieną, tuomet prisidėjo ir Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės šeštosios pamainos atstovai, specialiųjų pajėgų diplomatai, Goro provincijos administracija.
Anksčiau Goro provincija garsėjo savo giraitėmis, tačiau didžioji dalis žaliųjų plotų buvo išnaikinti per sovietinę okupaciją 1979-1989 m. ir po jos daugiau kaip dešimtmetį trukusį pilietinį karą bei jo metu kilusią kuro krizę.
