Plėšrūnai, šią vasarą naikinę Kupreliškio kaimo ir jo apylinkių gyventojų šunis, rudenį pasuko į Anglininkų apylinkes. Įsibaiminę kaimo gyventojai vis dar tikisi, kad bus išsiaiškinta, kas drasko jų augintinius – vilkai ar sulaukėję šunys, ir kad bus imtasi priemonių mažinti šių plėšrūnų populiaciją.
Šuo negyvas ir išdarkytas
Iškonių kaime gyvenantis ūkininkas Petras Sadauskas ankstų antradienio rytą savo sodybos kieme rado papjautą šunį.
Šuo buvo pririštas vos per kelis metrus nuo gyvenamojo namo. Apie 5.30 val. šeimininkas namų sargo apdraskytą kūną rado jau apstingusį.
Tai, kas liko iš šunelio, gulėjo ant žemės. Jo visas kūnas buvo ištemptas, iš burnos kyšojo liežuvis. Buvo matyti, kad šuo nuo grandinės buvo traukiamas taip stipriai, kad net trūko kaklo oda. Tačiau nutraukti nepavykus, šuo buvo sudraskytas ir apėstas.
Kai kurie vidaus organai buvo išmėtyti po kiemą.
Ūkininkai atvykusiems pareigūnams rodė plėšrūnų nudaigotą šunelį ir dalijosi pastebėjimais, kad tokių grėsmingų padarų ankstesniais laikais nebūdavę.
„Kažkokia mistika. Dar iš vakaro pasikalbėjome su atvažiavusiu broliu.
Apie 24 valandą išvažiuodamas jis dar perspėjo, kad reikia saugoti šunis, nes girdėjo, jog juos pjauna. O ryte jau radau mūsų šunį sudraskytą“, – kalbėjo P. Sadauskas.
Šunelį, vardu Džimis, šeimininkai priglaudė prieš devynerius metus. Jo kažkas buvo atsikratęs, greičiausiai išmetęs iš mašinos ir palikęs.
Sudžiūvusį, leisgyvį šunelį visi kaimiečiai vaikydavo iš savo kiemų, kai kurie pagrasino net pakarti. Tuomet P. Sadauskas jį pasiėmė į savo sodybą. Šuo ištikimai tarnavo, lojimu įspėdavo, jei kieme ar šalia namų pasirodydavo svetimas žmogus.
Vėliau šeimininkas įsigijo dar vieną, kiek didesnį vilkšunį Juodį. Šio, kiek toliau nuo namo pririšto, plėšrūnai nelietė. Tačiau Juodis antradienį elgėsi neįprastai nedrąsiai, kažko nerimastingai dairėsi, atrodė kaip nesavas, glaustėsi apie šeimininkus.
Ūkininkas ir kartu gyvenantys jo garbaus amžiaus tėvai Marytė ir Povilas Sadauskai naktį jokio įtartino triukšmo negirdėjo. Kiek atokiau nuo gyvenamojo namo besiganiusių trijų veršelių plėšrūnai nelietė.
„Lyg tyčia prieš savaitę Džimiui pakeičiau seną, sutrūkusią grandinę nauja, tvirtesne. Jei to nebūčiau padaręs, gal šunelis būtų dar išsigelbėjęs“, – apgailestavo ūkininkas.
Avių nebelaiko
P. Sadauskas įsitikinęs, jog šiose vietovėse yra vilkų takai. Netoli Kadarai, Satkūnai, o už jų – ir Kupreliškis, kur šunų šią vasarą neteko bene dvidešimt gyventojų.
Žmogus buvo girdėjęs, kad kažkam buvo papjautos ožkos Mieleišių ir Tauniūnų kaimuose.
„Žiemą slidėmis mėgstu paslidinėti. Matau vilkų pėdų. Jų yra, nes aplink – Galvokų, Eglynės miškai“, – kalbėjo P. Sadauskas.
Plėšrūnai į ūkininko bandą įsisukdavę ir anksčiau.
„Avių jau penkiolika metų nebelaikome. Sovietmečiu jas pjaudavo ne tik naktimis, bet ir dieną. Tekdavo kiekvieną vakarą jas į namus iš ganyklos parvesti, ryte išvesti. Nebeapsimokėjo“, – kalbėjo P. Sadauskas.
Ūkininko mama prisiminė, jog „Smetonos laikais“ niekas apie vilkus nebuvo girdėję. O kad šunis kiemuose jie pjautų – jokių kalbų nebūdavę.
„Ateis laikas, kai tie hibridai žmones pradės pulti. Kokie ten padarai, jei kieme, kur žmonės gyvena, šunis pjauna ir drasko? Per savo amžių tokių dalykų nebuvau girdėjusi“, – kalbėjo tame pačiame Iškonių kaime gyvenanti Danutė Dagilienė.
Jos sodybos šuo dingo prieš pusantro mėnesio. Po nakties šeimininkai rado tik nutrauktą grandinę.
Po kurio laiko dingusio šuniuko išėstas kūnas buvo rastas kiek toliau nuo namų, už eglaičių.
Prieš mėnesį dingo netoliese esančio Mickūnų kaimo gyventojos Joanos Švilponienės šuo. Jo apgraužtą kūną rado kiek toliau nuo namų, rugių lauke. Brydė buvo plati – ji rodė, kad plėšrūno būta ne vieno. O šuo bandytas tempti krūmų link.
„Nieko nebesuprantu. Šalia ganėsi veršeliai – jų nelietė. O ką tie plėšrūnai darys, kai išpjaus šunis? Puls žmones?“ – svarstė J. Švilponienė.
Sutikti žmonės pasakojo, kad praėjusią savaitę nuo grandinių buvo nutraukti ir dingo dar dviejų Anglininkų kaimo gyventojų šunys.
Laukia valdžios sprendimų
P. Sadauskas apie kieme sudraskytą ir apėstą šunį pranešė policijai, veterinarijos gydytojams, net kreipėsi į Seimo nario Valdemaro Valkiūno priimamąjį. Jo įsitikinimu, reikia priimti kokius nors sprendimus. Būtina nustatyti, kas – vilkai ar sulaukėję šunys – naminius gyvulius ir šunis pjauna, ir juos naikinti.
„Jei niekas nesiims priemonių, greit plėšrūnai pradės žmones pjauti“, – įsitikinęs P. Sadauskas.
Jis tikėjosi pasikviesti vilkų tyrimais ir saugojimu užsiimančios asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovus. Tačiau sužinojo, kad kaip tik šiuo metu jie išvykę į užsienį.
Ūkininkas sakė kenčiąs ne tik nuo vilkų. Jo dobiliukų atolą šernai iškniso ir „išlėkščiavo“ taip, kad gyvulių nebebus galima ganyti.
Vyras kreipėsi į medžiotojus, tačiau šie sakė negalintys jam padėti – šernų medžioklė dar neprasidėjusi, jų šaudyti negalima.
Paėmė mėginius
Korespondentei lankantis Iškonyse, pas Sadauskus atvyko Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Adolfas Rinkūnas su specialiste Vitalija Drevinskiene bei Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspektorius Dalius Drevinskas.
Jie apžiūrėjo šuns maitą, paėmė mėginius. Įtarimus sukėlė ir darže įspaustos pėdos. Jos, anot specialistų, gali būti vilkų.
D. Drevinsko manymu, nuo plėšrūnų nukentėję gyventojai turėtų patys kreiptis į Aplinkos ministeriją ir prašyti imtis priemonių.
A. Rinkūnas įsitikinęs, jog šunis šiame kaime, kaip ir Kupreliškyje, daigoja vilkai. Ar jie grynakraujai, ar maišyti su šunimis – nenušovus nesužinosi.
„Mes paėmėme mėginius, tačiau sprendimą dėl vilkų medžioklės turėtų priimti Aplinkos ministerija“, – teigė A. Rinkūnas.
Rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovė Elona Pipiraitė, sužinojusi apie vėl prasidėjusius plėšrūnų siautėjimus, sakė norinti vieno – kad kuo greičiau būtų nustatyta, kas taip elgiasi – vilkai ar jų hibridai. Taip būtų išsklaidytos abejonės ir priimti būtini sprendimai.
Krito trečias sužalotas veršelis
Antradienį redakciją pasiekė žinia iš Ageniškio kaimo, kuriame buvo papjauti du veršeliai. Apie tai buvo rašyta antradienį „Šiaurės rytuose“.
Ūkininkas Vytautas Mačiulskis rado kritusį jau trečią veršelį.
Plėšrūnų sužalotą gyvulį ūkininkas tikėjosi išgydyti. Deja, sužalojimai tikriausiai buvo per dideli.
„Apžiūrėjau – kaklo srityje radau kraujosrūvas. Matyt, gyvuliukas buvo stipriai smaugtas“, – kalbėjo V. Mačiulskis.
Už vieną veršelį šeimininkas tikėjosi iš supirkėjų gauti apie 700 litų. Tad nuostoliai – didžiuliai.
Jurgita VITKAUSKIENĖ
