Tytuvėnų vienuolyną kol kas dengia laikinasis stogas, o stacionarųjį numatoma pradėti dengti gegužės mėnesį. Objekto valdytojai ir paveldosaugininkai sutaria, kad nesuremontavus vienuolyno ir bažnyčios stogų kiti darbai vykti negali.
Ketvirtadienį Ūkio ministerijoje vyko darbo grupės Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro padarinių šalinimo veiksmams koordinuoti posėdis. Tytuvėnų piligrimų centro direktoriaus pareigas laikinai einantis Pranas Jurkaitis atsiskaitė, kaip buvo išleisti Vyriausybės iš rezervo skirti 200 tūkst. litų ir pranešė, kad pavienių žmonių ir įmonių buvo paaukota 112 tūkst. litų.
„Vakar gauti rangovų atsiskaitymo dokumentai, objektinės sąmatos už jų atliktus darbus. Bažnyčios ir vienuolyno laikinojo stogo ir avarijos padarinių likvidavimo suma yra 227 tūkst. litų. Bažnyčios laikinojo stogo remontui išleista 85 tūkst. litų iš draudimo kompanijos skirtų pinigų, bažnyčiai džiovinti naudota iš paaukotų pinigų“, – vardijo P. Jurkaitis.
Pasak jo, minties dėl ES struktūrinių fondų paramos daugiau negu 5 mln. Lt bažnyčios fasadui remontuoti nei atsisakoma, nei pritariama, kol nebus sulaukta reikiamų dokumentų – techninio projekto, sąmatos dydžio.
„Artimiausi veiksmai – iki kovo 20 dienos – pabaigti dengti vietoje plėvelės ir perdegusios skardos tinkamą skardą, tada lauksime ekspertų išvadų, bus numatyti kiti darbai. Kovo 20 dieną gausime techninį projektą vienuolyno stogui atkurti, bus paleisti viešieji pirkimai rangos darbams ir kitos procedūros. Realiai darbai vienuolyno ansamblyje galėtų prasidėti gegužės mėnesį“, – kalbėjo P. Jurkaitis.
Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės, darbo grupė konstatavo, kad abiejų ansamblio pastatų gelbėjimo darbai pastarąsias dvi savaites vyksta sklandžiai ir gaisro padariniai likviduojami pakankamai gerai.
„Yra uždengtas vienuolyno laikinas stogas, jo dengimo darbus finansavo Vyriausybė iš rezervo fondo. Bažnyčios stogo avarinė padėtis yra stabilizuota, avariniai darbai baigiami atlikti. Kalbant apie perspektyvą – aiškinomės, kaip efektyviausia ir teisingiausia organizuoti darbus, kad sulauktume abiejų pastatų stacionarių stogų. Vienuolyno stogas turėtų būti atkurtas iš draudimo pinigų, nors valdytojai galutinio atsakymo iš draudikų dar neturi. Panašu, kad vienuolyno stogo atkūrimui valstybės lėšų nereikės. Bažnyčios stogui draudimo lėšų liks po gaisro padarinių likvidavimo tik apie 200 tūkst. litų, todėl kalbėti apie bažnyčios stacionarų stogą šiandien dar sunku, nes sąmata bus daug didesnė“, – kalbėjo D. Varnaitė. Ji dar negalėjo įvardyti, kiek kainuos bažnyčios stogo remontas, nors tai esą galėtų būti šešiaženklė suma.
Pasak KPD vadovės, posėdyje komisijos nariai negavo aiškaus atsakymo, kaip sudarytos sutartys, ar tie projektai yra rengiami iš naujo, ar yra koreguojami seni projektai, nes abiejų pastatų stogams projektai buvo parengti dar 2007 metais. „Todėl iki kovo pabaigos objekto valdytojai turėtų pateikti informaciją, koks bus tas projektas bažnyčios stogo, kiek kainuos jo tvarkybos darbai. Paveldosauginiu požiūriu, nesutvarkius stogo, fasadus tvarkyti būtų tikrai neekonomiška, neteisinga ir darbai būtų atliekami nesistemingai“, – teigė D. Varnaitė.
Darbo grupei vadovaujantis Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis sako, kad reikės kompleksiškai išnagrinėti europinės paramos paraišką 5 mln. litų gauti. „Situacija yra pasikeitusi, kito finansavimo šaltinio nėra, ir tikrai manytume, kad vienas iš pagrindinių variantų būtų atsiimti paraišką, patikslinti projektą ir stengtis “įtilpti„ į šitą sumą. Daugiau lėšų ES struktūrinės paramos neturim, bet tikrai galim atsisakyti kažko, bet pirmiausia sutvarkytume stogą“, – teigė ministerijos kancleris.
Jis užtikrino, kad jau gauta informacija iš visų Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų (jų yra 16 – ELTA), apie situaciją dėl priešgaisrinės sistemos ir draudimo. „Sutarėme kartu su priešgaisrinės apsaugos atstovais nagrinėti ne šitoje darbo grupėje, o sudarytoje Vyriausybės Jono Pauliaus II piligrimų kelio komisijoje, kurioje dalyvauja vyskupai“, – kalbėjo G. Miškinis.
Kanclerio teigimu, darbo grupė kartu su kitomis institucijomis galės padaryti analizę, kokios prielaidos buvo gaisrams Tytuvėnuose ir kituose objektuose įvykti ir ką daryti, kad jie nesikartotų.
