Biurokratijos Lietuvos mokyklose tyrimą šiemet atliko įmonė „Remi Consulting“ organizacijos „Švietimas #1” užsakymu. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kas labiausiai kuria administracinę naštą ir kokių sprendimų reikėtų, kad mokyklos daugiau laiko galėtų skirti ugdymui.
Buvo atlikti interviu su trijų skirtingų mokyklų bendruomenėmis, mokyklų vadovais, mokytojais ir švietimo ekspertais, išnagrinėti teisės aktai, susiję su mokyklų veikla. Pateiktos ne tik išvados, bet ir rekomendacijos, kaip būtų galima mažinti naštą.
„Mūsų organizacijos tikslas – pasiekti Lietuvos švietimo kokybės šuolį. Tačiau tam būtina, kad mokyklų vadovai ir mokytojai galėtų dirbti laisvai ir kūrybiškai. Deja, šiandien jie mini vis tą pačią problemą: biurokratija slopina iniciatyvą ir kūrybiškumą bei atima laiką, kuris galėtų būti skirtas vaikams. Tad norėjome aiškiai pamatyti, kur ir kaip ši našta susidaro. Tyrimas parodė, kad biurokratija ateina iš skirtingų lygių, nuo savivaldybių iki prižiūrinčių institucijų ir pačių mokyklų, o popieriai Lietuvoje neretai tampa svarbesni už vaiką“, – sako Laura Masiliauskaitė, „Švietimas #1“ vadovė.
Tyrimo vadovas Remigijus Šimašius pabrėžia, kad tyrime buvo svarbu atskirti oficialų reglamentavimą nuo realios mokyklų patirties.
„Kalbėjomės su mokyklomis apie tai, kas vyksta kasdienybėje, ne dokumentuose. Aiškiai pamatėme, kad dalis reikalavimų yra pertekliniai ir neveiksmingi. Mokyklos priverstos pildyti dokumentus, kurių niekas vėliau neanalizuoja, teikti tą pačią informaciją kelioms institucijoms, o kartais net vykdyti procedūras, kurios neturi jokios prasmės ugdymui. Mokyklų vadovai teigia, kad apie 30–50 proc. savo laiko skiria biurokratijai, tiesiogiai nesusijusiai su ugdymu. Taip mokyklos tolsta nuo pagrindinio savo tikslo – švietimo“, – teigia R. Šimašius.
Tiesioginis trukdis ugdymo kokybei
Tyrėjai išskyrė kelias pagrindines įžvalgas, rodančias, su kokiais sunkumais šiandien susiduria mokyklos.
„Pirmiausia, perteklinė biurokratija tiesiogiai trukdo vaikų ugdymui. Mokytojai vengia kelti savo kvalifikaciją, nes procesai yra pernelyg formalizuoti ir reikalaujantys daugybės dokumentų. Tėvams kartais trūksta informacijos apie savo vaiką, nes mokytojai atgalinį ryšį suvokia kaip dar vieną administracinę pareigą, o ne būtiną ugdymo dalį. Mokyklai pranešus apie jų mokiniui galimai kylančią grėsmę šeimoje, mokykla dažnai yra užkraunama dokumentais, užuot gavusi reikiamą pagalbą iš institucijų“, – sako R. Šimašius.
Naštos mastas skiriasi
Antra, biurokratinė našta gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokioje savivaldybėje ji yra.
„Daugumą Lietuvos mokyklų administruoja savivaldybės. Vienose savivaldybėse švietimo skyriai dirba kaip pagalbos centrai, kitose – koncentruojasi į formalų tikrinimą, perteklinę kontrolę ir gausybę ataskaitų. Svarbų vaidmenį vaidina ir vidaus audito skyriai. Nors tai gali būti naudingas įrankis, padedantis tobulinti darbą, tačiau kai kur jis tampa perdėto formalumo šaltiniu“, – sako tyrimo vadovas.
Mokyklų ir priežiūros institucijų įtaka
Trečia, biurokratijos poveikis priklauso ir nuo pačių mokyklų. R. Šimašius pažymi, kad stiprios mokyklos, turinčios aiškią viziją ir argumentuotą požiūrį į ugdymo procesus, dažnai sugeba atsispirti pertekliniams formalumams. Tuo tarpu mokyklos, kurios viduje turi daug nebūtinų tvarkų, patiria dar didesnį tikrinimo spaudimą.
„Taip pat tyrimas parodė, kad neracionali biurokratija tiesiog neveikia. Kai reikalavimas neturi prasmės, mokyklos linkusios jį vykdyti tik minimaliai. Pastebėta, kad institucijos neretai tikrina tik dokumentus, o ne realią ugdymo ar mokyklos aplinkos situaciją. Be to, daugelio reikalavimų nauda nėra aiški mokykloms“, – sako R. Šimašius.
Galiausiai, pastebėta, kad mokyklos nuolat prašomos pateikti tuos pačius duomenis, kuriuos jau pateikė kitoms institucijoms arba jie yra prieinami viešose duomenų bazėse. Neretai duomenų iš mokyklų prašoma suteikiant labai trumpus terminus ir nepaaiškinant, kokiu tikslu informacija renkama.
Esminė rekomendacija – atsigręžti į vaiką
Remiantis tyrimo išvadomis, pateikta virš 65 konkrečių rekomendacijų, skirtų skirtingoms švietimo grandims. „Švietimas #1” su tyrėjais jas jau pristatė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir savivaldybių atstovams, Nacionalinei švietimo agentūrai, mokyklų vadovams.
„Pačioms mokykloms pravartu sau aiškiai apsibrėžti prioritetą – vaiko ugdymą – ir peržiūrėti vidinius procesus, atsisakant perteklinių tvarkų. Vadovai turėtų saugoti mokytojų laiką ir pasirūpinti, kad administracinės užduotys neužgožtų darbo su mokiniais. Santykiai su tėvais turėtų būti suprantami kaip ugdymo dalis, o ne kaip papildoma prievolė. Taip pat rekomenduojama aktyviai patiems dalytis patirtimi ir inicijuoti reikalingus pokyčius savo savivaldybėje“, – sako L. Masiliauskaitė.
Prižiūrinčioms institucijoms patariama labiau vertinti realią mokyklų situaciją, o ne tik dokumentus. Reikėtų vengti skubių, nebūtinų prašymų, aiškiai nurodyti, kokiam tikslui renkami duomenys, ir teikti nuoseklų grįžtamąjį ryšį bei metodinę pagalbą.
„Savivaldybėms rekomenduojama atsakingai formuluoti mokyklų vadovų tikslus, suteikti mokykloms daugiau laisvės, skatinti kūrybiškumą ir koncentruotis į ugdymo kokybę, o ne į formalius dokumentus. Tuo pačiu savivaldybės gali sumažinti naštą parengdamos mokykloms vienodas tvarkas ir neversdamos kiekvienos mokyklos rengtis sau atskiras. Taip pat vidaus audito tarnyboms siūloma dirbti taip, kad jos padėtų mokykloms, o ne didintų administracinę naštą“, – sako R. Šimašius.
Iš ministerijos reikia sistemingo požiūrio
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei NŠA raginamos koordinuoti veiksmus tarp skirtingų institucijų ir sistemingai mažinti biurokratiją, supaprastinti duomenų rinkimą, užtikrinti registrų sąveiką ir įsiklausyti į mokyklų siūlymus. Renkant informaciją iš mokyklų, turėtų būti renkama tik tai, kas iš tiesų reikalinga ugdymo kokybei ir vaiko gerovei.
„Šiuo metu ŠMSM su NŠA ruošia pakeitimus, kurie sumažintų mokykloms tenkančią biurokratinę naštą. Tai labai sveikintina, bet tyrimas atskleidė, kad didžioji našta kyla ne šiame lygyje, o iš savivaldybių ir kitų, su ugdymu nesusijusių priežiūros institucijų. Tad būtina, kad veiksmų būtų imamasi ir šiuose lygiuose. Svarbu, kad institucijos labiausiai galvotų apie tai, kas realiai padeda vaikui, o ne apie tai, koks popierius dar liko neužpildytas. Tik visų institucijų susitelkimas gali padėti Lietuvos švietimui kilti į aukštesnį lygį“, – sako L. Masiliauskaitė.
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
