Ką galima būtų keisti ir ką naudinga žinoti tiek mokytojams, tiek visuomenei, tiek žurnalistams diskutuoja „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė ir „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.
Tyrimas tikrai neeilinis – ką gi jis parodė? Kokios tos pagrindinės išvados?
V. Kairienė: Šiuo tyrimu siekėme pamatuoti ne tik mokytojų įvaizdį žiniasklaidoje, tai yra kokį jį sudaro viešoji erdvė, bet taip pat ir kaip tai koreliuoja su visuomenės nuomone. Ar tai atspindi, ar tai, ką mato visuomenė žiniasklaidoje, turi įtakos jų nuomonei apie mokytojus? Ir čia būtų atskira padėka „Vilmorus“ bendrovei, kuri suteikė mums duomenis ir mes galėjome palyginti šiuos du didelius duomenų kiekius.
Na, ir ką mes pamatėme, tai taip, iš tikrųjų visuomenės nuomonė koreliuoja su tuo, kas vyksta žiniasklaidoje ir kadangi apie mokytojus yra labai daug neigiamos informacijos, ta prasme, kad tai yra krizinis kontekstas, politinis kontekstas, tai atsispindi ir visuomenės nuomonės tyrimuose: nuomonė apie mokytojus, mokytojais pasitiki, tiksliau, tik kas antras gyventojas.
Ar galima sakyti, kad tos temos, kurios buvo aktualios ir buvo mokytojai minimi juose kaip vieni iš dalyvių, galbūt įvykių dalyviai, bet mažiau pristatomas mokytojų ekspertiškumas ar ta problematika, su kuria jie susiduria savo darbe?
L. Masiliauskaitė: Būtent. Mokytojai šiandien yra matomi žiniasklaidoje daugiau kaip pasyvūs dalyviai, bet ne ekspertai, net ne lyderiai, kurie imasi tų sudėtingų problemų sprendimo būdų, ieško jų ir tikrai juos įveikia.
Tačiau viešojoje erdvėje apie tai girdime pakankamai mažai, o dažniau juos matome tame neigiamame dalyvių kontekste ir jeigu, pavyzdžiui, palygintume pedagogus su kitom valstybei svarbiom profesijom, tarkim, su tais pačiais medikais, tai medikus tikrai dažnai matome kaip ekspertus. Jie dalina patarimus: nuo patarimų, kaip nesusirgti rudeniu prasidėjus gripo sezonui, iki įvairiausių kitų patarimų.
Tuo tarpu pedagogai – tik 3 proc. juos visoje žiniasklaidoje matome kaip ekspertus, jų ekspertinę nuomonę, tad iš tikrųjų labai norėtųsi, kad tas keistųsi, nes mokytojai tikrai turi ką pasakyti – jie yra profesionalūs, jie turi labai daug idėjų ir net ir netobuliausiomis sąlygomis tikrai parodo puikius rezultatus, taiko inovatyvius metodus, apie kuriuos galėtų mokytis ir kiti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tad labai norėtųsi, kad būtent įvyktų šis pokytis ir kad mes juos pradėtume matyti ne tik kaip pasyvius politinių kontekstų dalyvius, bet kaip aktyvius nuomonės formuotojus, lyderius, ekspertus, profesionalus.
Galbūt jūs papasakoti, kodėl buvo pasirinktas penkerių metų laikotarpis – čia turbūt yra pirmasis tokios apimties tyrimas. Kuo jis kitoks ir kodėl buvo nuspręsta atlikti?
V. Kairienė: Tiesą sakant, tyrimas yra antrasis tokios apimties. Pats pirmasis taip pat su „Švietimas numeris vienas“ atliktas tyrimas. Švietimo situaciją žiūrėjome ir tuomet žiūrėjome penkis metus, nes matėme didelius pokyčius.
Turėjome pandeminį laikotarpį, vėliau karo Ukrainoje pradžia ir šie įvykiai taip pat turėjo įtakos ir švietimo įvaizdžiui žiniasklaidoje. Vėliau pašnekėjome, jog būtų įdomu pažiūrėti ir pedagogų įvaizdį, ne paties švietimo, bet pedagogų, kaip jie yra pristatomi, kaip juos paversti labiau matomais ir ekspertais.
Tuo pačiu nusprendėme, kad būtų vertinga palyginti su kitomis profesijomis ir pasirinkome dažniausiai minimas profesijas, tai yra medikus, ugniagesius, pasieniečius ir policininkus. Tai iš tikrųjų leido mums pamatyti didesnį vaizdą ir atskleidė, kaip skirtingos profesijos yra pristatomos ir kaip tai atsispindi visuomenės nuomonei.
Mokytojai, galima sakyti, kad mažiausiai kaip ekspertai yra minimi, ar kaip tik galbūt yra ir kitų profesijų?
V. Kairienė: Mažas ekspertiškumas, atsiprašau, taip pat buvo fiksuotas ir policininkų atžvilgiu, ugniagesių atžvilgiu, nes jų profesijos iš esmės ir nėra tam pritaikomos, tarkime, tokiai komunikacijai.
Ne tiek daug jos yra iš jų pačių kaip profesijos atstovų, tačiau taip pat nėra to tokio neigiamo konteksto. Ugniagesiai, pavyzdžiui, įvaizduojami kaip herojai, gelbėtojai ir iš karto visuomenės nuomonė yra tokia: 90 proc. visuomenės pasitiki ugniagesiais.
Panašiai yra ir su policininkais, jie taip pat yra dažnai kaip dalyviai situacijų, kur reikia jų pagalbos, tačiau nėra tokių didelių politinių kontekstų dėl atlyginimų, tarkim, per mažų, ar streikų kažkokių, ir kai nėra to tokio neigiamo politinio konteksto, iš karto visuomenės nuomonė yra palankesnė tų profesijų atžvilgiu.
Kai mes kalbame apie mokytojų ekspertiškumą, turbūt niekas neabejoja, kad jų pagrindinis darbas ir yra išmokyti vaikus. Jie turi daugybę žinių, gali jomis pasidalinti, bet kas stabdo, kodėl mokytojai neparodo to ekspertiškumo arba žiniasklaidoje jo nesimato, galbūt jiems neleidžiama kalbėti?
L. Masiliauskaitė: Tų situacijų yra labai įvairių. Visų pirma, žinoma, kad turime bendromis pajėgomis sudaryti tas sąlygas. Tai visų pirma labai norime paskatinti savivaldybes, savivaldybių merus, švietimo skyrius leisti visų pirma mokyklų vadovams labai atvirai dalintis savo nuomone ar įžvalgomis, kai turime įvairias švietimo temas.
Kur tikrai mokyklų vadovai galėtų pasidalinti savo įžvalgomis apie vieną ar kitą iššūkį ar siūlomą sprendimą, nes vis dar turime savivaldybių, kurios vis dėlto be tokio patvirtinimo neleidžia teikti komentaro žiniasklaidai.
Nekalbu apie krizines situacijas, kur komunikacija, matyt, iš savęs turi būti labai koordinuota, bet tiesiog visais kitais klausimais, kur tikrai galbūt daugiau pakalbinus mokyklų vadovų būtų galima turėti tą pilnesnį vaizdą su jų įžvalgomis.
Lygiai taip pat skatiname pačius mokyklų vadovus suteikti erdvės, pripažinimą, atkreipti dėmesį būtent mokytojų, kad yra skatinamas toks elgesys: dalintis, rašyti nuomonės straipsnius ar dalintis savo įžvalgomis, ekspertiškumu, ar patarimais galbūt tėvams, visuomenei, bendruomenei, kad kuo daugiau bendrai, tuo daugiau nuomonių atsirastų ir įžvalgų toje švietimo temoje.
Lygiai taip pat skatiname ir žiniasklaidą drąsiai kalbinti mokytojus, mokyklų vadovus ir švietime dirbančius asmenis jų įžvalgų apie įvairiausius švietime vykstančius dalykus. Mes, kaip nevyriausybinis sektorius, tą patį stengiamės daryti komunikuodami ir stengdamiesi parodyti, kiek puikių mokyklų vadovų lyderių mes jau šiandien turime, skleisti jų gerasias istorijas, patirtis ir tikrai parodyti, kad tų lyderių turime visoje Lietuvoje, nepaisant to, į kokį regioną pažiūrėsime ir tikrai labai puiku, kai jie drąsiai sutinka dalintis. Turime įvairių situacijų, turime ir politinių įvairiausių niuansų, kad tam tikruose regionuose mokytojai ar mokyklų vadovai vengia viešumos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
