Tyrimo apie Seimo pažadus ataskaitoje pažymima, kad Naujoji sąjunga procentiškai daugiausiai savo pažadų bandė įgyvendinti dėl to, kad jie turėjo trumpiausią rinkimų programą. Valstiečiai liaudininkai, kurie pažadų turėjo daugiausiai, daugiausiai jų ir neįgyvendino.
Strateginių tyrimų instituto direktorius Antanas Klimkevičius Laizanas spaudos konferencijoje apibendrindamas tyrimą pastebėjo, kad visos partijos bando įgyvendinti savo pažadus, tačiau ne taip aktyviai, kaip ankstesniuose Seimuose.
"Tai ypač pasakytina apie opoziciją, kuri šiame Seime daugiausiai užsiima parlamentine kontrole", - teigė jis.
Tyrime pastebėta tendencija, kad geriausiai pažadus vykdo tos savivaldybių tarybos, kuriose išrinkti tuo metu Seimo daugumoje esančios partijos atstovai bei tos, kuriose, lyginant 2003 ir 2006 metų duomenis, labiausiai padidėjo biudžetas (labiausiai jis padidėjo Vilniaus, Kaišiadorių, Raseinių, Alytaus, Ignalinos rajonų savivaldybėse).
Tačiau Pagėgių ir Trakų savivaldybėse, kuriose biudžetai taip pat žymiai padidėjo (atitinkamai 36 ir 49 proc.), pažadai buvo vykdomi labai neaktyviai.
Projekto koordinatorius Simas Lilas teigė, kad atliekant tyrimą paaiškėjo, jog savivaldybių tarybų nariai nėra susipažinę net su savo atstovaujamų partijų rinkimų programomis ir dažnai prisiima nuopelnus už ne savo inicijuotus darbus. Jis taip pat sako, kad savivaldybėse pažadų įgyvendinama daugiau nei Seime.
"Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad savivaldybėse skirtingų partijų rinkimų programos konkrečių pažadų turiniu ne itin skiriasi", - teigia tyrėjas.
Tyrimo rezultatai penktadienį pristatomi ir Seime vykstančioje konferencijoje "Kodėl (ne)vykdomi rinkimų pažadai?".
Politinių pažadų įgyvendinimas tirtas pagal Seimo narių iniciajuotų teisės aktų skaičių, balsavimą ir priimtus teisės aktus. Savivaldybių tyrime buvo papildomai apklausti tarybų nariai ir savivaldybių tarybose atstovaujamų politinių partijų skyrių lyderiai.
Artimiausi savivaldybių rinkimai vyks vasario 25 dieną.
REKLAMA
