Daugiau kaip pusė apklaustų suaugusių lietuvių mokosi, dažniausiai pasirinkdami savarankiškas studijas.
Savišvieta užsiima 45 proc. apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų, trečdalis - mokosi švietimo įstaigose, dalyvauja įvairiuose kursuose, seminaruose, 6 proc. siekia aukštojo mokslo.
Tai rodo Statistikos departamento atliktas 25-64 metų amžiaus gyventojų švietimo tyrimas, kuris atskleidė, kad 2006-iaisiais mokslo siekusių suaugusiųjų Lietuvoje buvo beveik du kartus daugiau nei prieš trejus metus (2006 - 55 proc., 2003 m. - 28 proc.).
Anot tyrimo, moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 58 proc. ir 52 proc.), miesto gyventojų - daugiau negu kaimo (61 proc. ir 42 proc.).
Atskirų ekonominių veiklų, profesijų asmenys mokėsi skirtingai. Dažniau kvalifikaciją tobulino paslaugų srities - finansinio tarpininkavimo, viešbučių ir restoranų, nekilnojamo turto - darbuotojai (29 proc.), pramonės ir statybos (25 proc.), švietimo darbuotojai (20 proc.), mažiausiai mokėsi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai (4 proc.).
Daugiau mokėsi specialistai, jaunesnieji specialistai ir jaunesnieji tarnautojai (67 proc.), teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių, įstaigų vadovai (55 proc.), mažiausiai - darbininkiškų profesijų asmenys (19 proc.).
Pusė tobulinusiųjų kvalifikaciją kursuose mokėsi vieną kartą per metus, 35 procentai du - tris kartus, likusieji 15 procentų - daugiau nei keturis kartus.
Vyrai dažniau nei moterys rinkosi inžinerijos, gamybos ir statybos (atitinkamai 27 proc. ir 4 proc.), paslaugų (24 proc. ir 13 proc.), moterys - švietimo (18 proc. ir 3 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos (17 proc. ir 3 proc.) mokymo sritis.
Užsienio kalbų kursuose mokėsi 7 procentai miesto ir 4 procentai kaimo gyventojų.
Beveik pusė (47 proc.) suaugusiųjų atsakė, kad mokymo kursai vyko švietimo įstaigose arba įmonėse, organizacijose, kurių pagrindinė veikla - švietimas. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad mokymai buvo organizuoti darbovietėje, 7 procentai profesinę kompetenciją tobulino užsienyje.
Dauguma gyventojų (89 proc.) pripažino, kad mokydamiesi siekė žinių, reikalingų darbui atlikti, iš jų kas penktas teigė, kad mokytis reikalavo darbdavys.
Pusė suaugusiųjų mokėsi darbo metu, 74 procentai teigė, kad darbdaviai sumokėjo už mokymąsi kursuose.
Aukštojo mokslo diplomo, profesinės kvalifikacijos ar brandos atestato siekė nedidelė (6 proc.) suaugusių gyventojų dalis. Dažniau aukštosiose mokyklose studijavo jaunesnio (25-34 metų) amžiaus gyventojai, iš jų 85 procentai mokėsi ir dirbo tuo pat metu.
Kas šeštas niekur nesimokęs suaugęs gyventojas teigė, kad pageidavo mokytis. Svarbiausios priežastys, kurios neleido to daryti - per didelis užimtumas darbe (31 proc. gyventojų), amžius arba sveikata (28 proc.) ir per brangus mokslas (26 proc.). Kaimo gyventojai dažniau nei miesto minėjo amžių, per toli esančią mokymo vietą, gebėjimų stoką.
Absoliuti dauguma suaugusių gyventojų (98 proc.) įgytas žinias vertino teigiamai ir tikėjosi jas panaudoti praktinėje veikloje. Dauguma jų (beveik 80 proc.) mano, kad nuolatinis žinių ir įgūdžių tobulinimas ne taip svarbus norint išsaugoti darbo vietą, bet turi lemiamos reikšmės siekiant sėkmingos asmeninės karjeros.
