Tyrimas: „AstraZeneca“ vakcina veiksmingai apsaugo senyvus žmones

Vakcina nuo koronavirusinės infekcijos, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, atrodo apsauganti 80 proc. veiksmingumu senyvus, rizikos grupei priklausančius asmenis nuo sunkių COVID-19 simptomų, sušvirkštus jau pirmąją preparato dozę, rodo trečiadienį paskelbtos preliminarios naujo tyrimo išvados.

Nors šie rezultatai dar nepaskelbti jokiame recenzuojamame žurnale, jie papildo gausėjančius duomenis, kad vakcina, kuria daugelyje šalių nerekomenduojama skiepyti vyresnių kaip 65 metų žmonių, senyviems asmenims yra tiek saugi, tiek veiksminga.

Bristolio universiteto tyrėjai stebėjo vyresnius kaip 80 metų pacientus, hospitalizuotus Britanijoje dėl kvėpavimo takų ligų.

Visi pacientai buvo patikrinti, ar neserga COVID-19. Asmenys, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami arba neigiami, buvo suskirstyti į dvi duomenų analizės grupes.

Tyrėjai patikrino, kiek žmonių kiekvienoje iš grupių yra gavę mažiausiai vieną dozę „AstraZeneca“ vakcinos arba preparato, sukurto bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“.

Buvo nustatyta, kad devyni iš 36 (25 proc.) pacientų, kuriems buvo patvirtinta COVID-19, buvo paskiepyti „Astra Zeneca“ vakcina.

Tarp 90 pacientų, kuriems koronavirusinė infekcija nebuvo patvirtinta, šiuo preparatu buvo paskiepyti 53 žmonės (58,9 procentai).

Gavusių vieną vakcinos dozę asmenų grupėje santykis tarp koronavirusu užsikrėtusių asmenų ir tų, kuriems COVID-19 nebuvo patvirtinta, atitinka 80,4 proc. veiksmingumą apsaugant nuo sunkios formos infekcijos, sako tyrėjai.

Iš 245 asmenų, kuriems buvo nustatyta COVID-19, 18 buvo gavę vieną dozę „Pfizer“ vakcinos. Iš 269 žmonių, kuriems koronaviruso infekcija nebuvo patvirtinta, „Pfizer“ vakcina buvo paskiepyta 90 žmonių.

Tai atitiktų 71,4 proc. vakcinos veiksmingumą.

„Viena dozė [„Pfizer“ arba „AstraZeneca“] vakcinos reikšmingai sumažino su COVID-19 susijusios hospitalizacijos riziką senyviems, trapios sveikatos pacientams, sergantiems sunkiomis gretutinėmis ligomis“, – nurodė tyrimo autoriai.

REKLAMA

Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos farmakoepidemiologijos profesorius Stephenas Evansas sakė, kad šie rezultatai „pateikia daugiau įrodymų, jog vakcinos yra veiksmingos ir vyresnio amžiaus grupei, mažiau tirtai per [klinikinius] bandymus“.

Abi vakcinos sukurtos būti vartojamos dviem dozėmis, suleidžiamomis kelių savaičių intervalu. Toks skiepijimo režimas buvo taikomas ir per klinikinius bandymus.


Rašyti komentarą...
R
Rius
2021-03-04 00:11:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turbut jie žvengia.
Atsakyti
0

t
to Ąžertį
2021-03-04 00:53:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai kad neleidžia, nors norėjau tik įkelti straipsnį 2018 metų balandžio 10 dieną tuometinis ekonomikos viceministras Elijus Čivilis pasirašė Europos Sąjungos bendradarbiavimo deklaraciją, kurios metmenys numatė iki 2022 metų surinkti virš vieno milijono Europos Sąjungos gyventojų sekvencijuotų genetinių duomenų bazę. Šią deklaraciją pasirašė trylika ES valstybių, jų tarpe ir Lietuvos Respublika. Todėl prašome ištirti, ar dabar naudojamas molekulinis PGR testas, imamas iš žmogaus nosiaryklės, yra taip pat slapčia panaudojamas žmonių genetinei informacijai rinkti.

2019 metų liepos 19 dieną tuometinis sveikatos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą dėl pasirengimo gripo pandemijai 2019-2023 metų programos patvirtinimo. Labai keistu sutapimu ministro Aurelijaus Verygos pasirašytoji programa yra kaip tikslus reportažas iš pastaruosius jau beveik vienerius metus Covid-19 kankinamos Lietuvos. Likus dar pusei metų iki pasaulinės pandemijos kilimo, sveikatos ministras Aurelijus Veryga jau tiksliai žinojo, kaip viskas vyks ir kaip viskas atrodys Lietuvos visuomenės ir sveikatos sistemos kontekste. Kaip pavyzdį pateiksime keletą eilučių iš minėto dokumento:

10.1 anksčiau tarp žmonių neplitusio naujo potipio gripo viruso atsiradimas;

10.2. naujo potipio gripo viruso plitimas žmonių populiacijoje;

23. Pandeminio gripo skiepų sukūrimas gali trukti maždaug 6–8 mėnesius (…)

29 .Programa įgyvendinama vadovaujantis 1 priede pateiktu Pasirengimo gripo pandemijai 2019–2023 metų programos įgyvendinimo priemonių planu pagal gripo pandemijos etapus. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Sveikatos apsaugos ministerija. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir jų reikšmių sąrašas pateiktas 2 priede.

30. Programa finansuojama iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, ES ir kitų struktūrinių fondų lėšų, tarptautinių programų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, taip pat iš kitų teisėtai gautų lėšų (…)

Toliau Aurelijaus Verygos pasirašytame dokumente yra kalbama, kad bus organizuojamos pratybos, kurios tęsis iki 2023 metų:
Atsakyti
0

i
ilona
2021-03-04 01:01:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
"Komentare aptiktas draudžiamas žodis ar frazė."
o norėjau tik įkelti straipsnio nuorodą į straipsnį
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų