Tyrėjai teigia, kad Lietuvoje neįgaliųjų yra gerokai mažiau negu gauna neįgalumo ir netekto darbingumo pensijas, tačiau neįgaliųjų organizacijų atstovai tvirtina, kad tyrimo iniciatoriai atsižvelgė ne į visus neįgalumo pensijų „pirkimo ypatumus“.
Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išlaidos negalios pensijoms gali būti „išpūstos“ iki 200 mln. litų per metus dėl įtarimą keliančių neįgaliais pripažintų darbingo amžiaus asmenų. Tokias prielaidas daro investuotojų asociacijos kompetencijų centro specialistai.
Anot Investuotojų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko, surinkti duomenys kelia įtarimų, jog dalis žmonių negalios pensijas gauna nepelnytai ir neiteisėtai.
„Labai keista, kodėl vienuose rajonuose neįgalių žmonių yra gerokai daugiau negu kituose. Pavyzdžiui, Kaune žmonių, turinčių negalią, yra gerokai daugiau negu Vilniuje. Laikinojoje sostinėje jų yra apie 35 tūkst., o Vilniuje 32 tūkst. Patys sveikiausi miestai yra Vilnius, Visaginas, Mažeikiai. Tai buvo pirmas signalas, leidęs įtarti galimą neteisybę”, – sakė V. Rūkas.
Jo teigimu, antras signalas – negalia anksčiau buvo pripažįstama gerokai didesniam skaičiui žmonių, negu po to, kai prieš kelerius metus buvo sugriežtintos negalios pripažinimo sąlygos.
,,Galime daryti išvadą, kad tiems žmonėms, kuriems anksčiau buvo pripažinta negali, tai padaryta buvo neteisėtai“, – sakė V. Rūkas. Jo teigimu, atkreiptinas dėmesys, kad 2011 metais neįgaliais buvo pripažinta 44 proc. mažiau žmonių negu 2008 metais. Pasak jo, vienas iš įtarimus keliančių faktų – Lietuva pagal negalios pensijas gaunančių žmonių skaičių gerokai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
V.Rūko teigimu, netiesioginė žala, kurią dėl to patiria Lietuvos ūkis – neįgaliais pripažinti darbingo amžiaus žmonės dirba „šešėlyje”, nemoka mokesčių ir įmokų „Sodrai“. Todėl jis ragina Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją imtis veiksmų, kad neteisėtai neįgaliais pripažintų žmonių mažėtų.
V. Rūko teigimu, vienas iš būdų pakeisti situaciją – atrinkti regionus, kur yra daugiausia neįgalių žmonių bei žmones, kuriems negalia pripažinta 2005–2009 metais, kai dėl įstatymo spragų negalia buvo pripažinta didesniam žmonių skaičiui, ir juos patikrinti. Jo teigimu, reikėtų keisti ir tvarką, kai papildomai pasitikrinti žmonės siunčiami į tą pačią gydymo įstaigą, kuri juos siuntė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
Spaudos konferencijoje dalyvavę neįgaliųjų organizacijų atstovai, pripažino, kad „neįgalumo pirkimo” problema egzistuoja, tačiau abejojo, ar atranka, ką tikrinti, ką ne, bus atlikta teisingai. Kita vertus, sakė jie, iki 2009 metų egzistavo visai kita neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tvarka. Jie taip pat sakė, kad kyla klausimas, ar galima lyginti neįgaliųjų skaičių Lietuvoje su kitomis ES šalimis, nes pas mus nepakankamai išvystytos paslaugos neįgaliesiems. Neįgaliųjų organizacijų atstovai teigė, kad tyrimo autoriai ne į visas priežastis atsižvelgė.
„Reikia analizuoti, kodėl kai kurie žmonės renkasi tokį kelią – gauti neįgalumo pensiją. Žmogus ne iš gero gyvenimo tai daro. Labiausiai nukentėti gali tie žmonės, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos“, – žurnalistams sakė Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.
,,Prieš kelerius metus sumažėjus neįgalumo išmokoms, sumažėjo ir neįgaliųjų. Dabar gal jau net perdaug sugriežtinta neįgalumo nustatymo tvarka. Be to, mes baiminamės, kad dabar ietys smigs į mus, kaip anksčiau smigo į vaikus auginančias mamas“, – aiškino ji.
Tačiau griežtinant sąlygas, kai skiriama neįgalumo pensija ar kompensacijos, kai kada perlenkiama lazda, teigė neįgaliųjų organizacijų atstovai ir ragino atsižvelgti ne tik į medicininius veiksnius, bet ir į kitas aplinkybes, verčiančias žmones ieškoti bet kokių išgyvenimo būdų.
Vidutinė išmoka neįgaliesiems šiuo metu siekia 628 litus per mėnesį. 2011 metais ,,Sodra” netekto darbingumo pensijoms išleido 1,7 mlrd. litų. 2012 metų gruodį neįgalumo ir netekto darbingumo išmokas gavo 218 tūkst. žmonių.
