Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) surinkti duomenys rodo, kad įmonės bankrotas galėjo būti nusikalstamas.
Išanalizavus bendrovės dokumentus nustatyta, kad nuo 2014 m. vidurio, kai bendrovės veikla buvo nuostolinga, į kelionės paketo kainą nebuvo įskaičiuojamos įmonės veiklos sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai, patalpų nuoma ir kiti. Bendrovė iki pat paskutinės veiklos dienos kelionių paketus pardavinėjo už savikainą.
Dėl tokių bendrovės veiksmų 2014 m. lapkričio mėn. įmonė tapo nemoki. Tačiau bendrovės vadovas, prieš sustabdant veiklą, sau ir dar vienam asmeniui iš įmonės sąskaitų išmokėjo per 67 tūkst. eurų.
Taip pat direktorius ir dar vienai bendrovės darbuotojai išmokėjo darbo užmokestį. Bendrovės finansinių dokumentų analizė parodė, kad tuo metu turėjo 142 kreditorius, taigi skolininkas galimai elgėsi nesąžiningai.
Bendrovė neišsaugojo ir nepateikė dalies apskaitos registrų už 2014 metus, tačiau tyrimo metu rasti tūkstančiai pirminių dokumentų – sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių. Apklausti šimtai nukentėjusiųjų – jie šioje byloje pripažinti civiliniais ieškovais.
Bendrovės vadovas aiškino, kad mažesnėmis kainomis buvo siekiama pritraukti klientus, o po to, situacijai pasitaisius, kelionių kainas kelti. Esą pačioje veiklos pradžioje kitaip konkuruoti su kitais rinkos dalyviais buvo pernelyg sudėtinga.
Bendrovės ir įtariamojo turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už beveik 185 tūkst. eurų sumą. Apribotos ir tūkstantinės bendrovės lėšos, pasiekusios kitas įmones.
Nuo bendrovės galimai nusikalstamos veiklos nukentėjo keli tūkstančiai klientų. Bendrovei stabdant savo veiklą keliose užsienio šalyse buvo įstrigę apie 470 keliautojų. Tuometiniam bendrovės vadovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesąžiningumo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Įmonės vadovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
