Šeimos gydytojai Lietuvai jau kuris laikas siūlo sukti kitų šalių pavyzdžiu ir sudaryti galimybę darbuotojui lengvai sunegalavus pirmas dvi ligos dienas sveikti tiesiog susitarus su darbdaviu. Dabar gi vos susirgęs kad ir lengvu peršalimu žmogus privalo skubėti į polikliniką realiai tik tam, kad gautų nedarbingumą.
SAM vadovaujant ministrei Marijai Jakubauskienei buvo registruotas šiuo pokyčius inicijuojantis įstatymo projektas.
Juo buvo numatyta, kad Lietuvoje pirmas ligos dienas būtų galima nereikalauti nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu atveju su darbdaviu susitaręs žmogus pirmąsias dvi ligos dienas galėtų gydytis namuose nesikreipdamas į gydytojus vien dėl formalumo, kad gautų „biuletenį“. Jei liga pasirodytų rimtesnė, nuo trečios dienos nedarbingumo išmoką jau mokėtų „Sodra“.
Tiesa, įstatymo formuluotės buvo švelninamos – tokia tvarka nebūtų prievolė, bet darbdavio pasirinkimo reikalas. Be to, niekas neuždraustų esant poreikiui ir iškart susirgus tą pačią dieną kreiptis į šeimos gydytoją.
Rudens sesijos metu teikti neketina
Ministrei dar einant pareigas buvo baigtas įstatymo projekto derinimas.
Tačiau viduryje kadencijos pasikeitus politinei vadovybei, panašu, pasikeitė ir planai.SAM naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad „kol kas šio įstatymo projekto neplanuoja teikti Seimui rudens sesijoje“.
„Diskusiją, turbūt, būtų prasminga tęsti ir jeigu poreikis pasitarus ir toliau tarp partnerių yra, tai tikrai ir Vyriausybės lygmeniu tikrai galėtumėme šitą diskusiją atnaujinti ir klausimą išspręsti“, – sakė M. Jakubauskienė.
„Ministerijos komanda planuoja nuoseklesnį šio klausimo svarstymą ir aptarimą. Ministerijos vadovybė girdi ir supranta gydytojų išsakomus argumentus, galimybė mažinti gydytojų darbo krūvį ir valdyti pacientų eiles yra svarbus argumentas laukiančiose diskusijose. Ar projekto bus atsisakoma, ar jis bus tęsiamas, kol kas nėra nuspręsta“, – informavo ministerija.
Jakubauskienė: kalbama apie reguliavimą ir įgyvendinimo detales
Šiuo metu Premjero patarėja sveikatos klausimais dirbanti M. Jakubauskienė paragino grįžti prie diskusijų, kad sergantys porą dienų į darbą neitų darbdaviui leidus ir nesikreipus į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymos.
„Diskusiją, turbūt, būtų prasminga tęsti ir jeigu poreikis pasitarus ir toliau tarp partnerių yra, tai tikrai ir Vyriausybės lygmeniu tikrai galėtumėme šitą diskusiją atnaujinti ir klausimą išspręsti“, – penktadienį LRT radijui teigė M. Jakubauskienė.
„Man atrodo, kad pati idėja, kad mes galėtumėm pereiti prie to dviejų dienų nedarbingumo pažymėjimo nereikalavimo darbuotojui susirgus, ji nėra nepriimtina apskritai visiems. Eina kalba apie reguliavimą ir įgyvendinimo detales“, – pridūrė ji.
Premjero patarėjos teigimu, būtų galima nustatyti, kiek kartų darbuotojas per metus galėtų pasinaudoti tokia tvarka. Jai taip pat kyla klausimas, kaip tvarka būtų taikoma, kai darbuotojas turi kelis darbdavius.
Pacientų srautai tik auga
Gydytojai savo ruožtu apgailestavo, kad akivaizdžiai eiles galintys sumažinti pokyčiai vėl eilinį sykį, panašu, padėti į stalčių. Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva teigė, kad ši problema ypač paaštrėja šiuo metu, kai prasideda gripo ir kitų infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų sezonas.
„Pacientų srautai auga ir tokių, kuriems nereikia gydytojo konsultacijos, bet jie kreipiasi būtent dėl nedarbingumo pažymėjimų, tikrai yra nemažai. Taip apsunkinamas patekimas tiems pacientams, kuriems iš tiesų reikalinga gydytojo konsultacija. Tuo pačiu stipriai išauga krūvis šeimos gydytojams, nes pacientą turime priimti „čia ir dabar“, – komentavo šeimos gydytoja.
Pasak jos, nors šeimos gydytojų bendruomenėje apie tai kalbama jau aštuntus metus, susidarė įspūdis, kad niekam daugiau šių pokyčių nereikia.
„Pacientų srautai auga ir tokių, kuriems nereikia gydytojo konsultacijos, bet jie kreipiasi būtent dėl nedarbingumo pažymėjimų, tikrai yra nemažai“, – sakė A. Astafjeva.
„Panašu, tam tiesiog nėra politinės valios ir sprendimo, nes šis klausimas yra labai nepatogus. Buvo pradėtos diskusijos, bet iš tų jų supratome, kad šeimos gydytojų niekas nepalaiko. Daugiau yra verslo, darbdavių palaikymas, kurie kažkaip galvoja, kad šitos problemos spręsti nereikia, nes turbūt patogiau, kai tą daro šeimos gydytojai.
Tačiau dėl to ne tik išauga jiems krūvis, bet nepatogu ir pacientams – jie turi kreiptis į gydymo įstaigą, į ją priskambinti. Turbūt visi suprantame, kaip yra nepaprasta pacientui tą padaryti, kai jis turėtų gulėti lovoje, o atvykęs jis sėdi prie kitų sergančių, tada dar kažkuo kitu gali užsikrėsti ar kitus užkrėsti“, – sakė A. Astafjeva.
Kitos šalys taiko panašią tvarką
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šeimos gydytojai apie šiuos pokyčius kalba jau seniai. A. Astafjeva yra pabrėžusi, kad bet kuriuo atveju gydytojas nėra policininkas, kuris aiškintųsi, ar pacientas tikrai serga, o ne simuliuoja.
„Jeigu pacientas ateina besiskųsdamas bloga savijauta, pavyzdžiui, karščiavimu, pilvo skausmu, vertiname bendrą situaciją ir paprastai pacientu pasitikime. Net jei jis šiuo metu neturi temperatūros, kas yra normalu, jeigu išgėrė ją mažinančių vaistų, bet sako, kad serga, pasitikime juo. Gydytojas neatlieka policininko darbo ir netikrina detalių, ar tikrai žmogus vakar karščiavo.
Taigi realiai objektyviai negalime įvertinti, ar tai yra piktnaudžiavimo atvejis, ar pacientas meluoja. Kita vertus, jeigu matome sistemingą paciento elgesį, galima atkreipti dėmesį, ar jis tikrai nesimuliuoja“, – anksčiau yra kalbėjusi Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse jau galioja panašios tvarkos: „Pavyzdžiui, Nyderlanduose darbdaviai iš viso neprašo nedarbingumo, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje prašo tik nuo aštuntos dienos, Norvegijoje – priklausomai nuo darbdavio nuo trečios–aštuntos dienos. Taigi nieko keisto, kad visose ataskaitose mes atrodysime labai blogai tiesiog dėl to, kad yra mūsų labai griežtos nedarbingumo išdavimo taisyklės.“
Darbdaviai bijo piktnaudžiaujančių
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentės Aurelijos Maldutytės teigimu, nustačius siūlomą tvarką, atsiras daug piktnaudžiavimo atvejų, ypatingai prieš šventes ar po jų.
„Yra labai neramu, kad gali didelė dalis darbuotojų tam tikrose įstaigose, įmonėse ar aptarnavime neateiti į darbą“, – teigė ji.
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra patvirtinusi ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė, darbdaviams tenka susidurti su darbuotojų piktnaudžiavimo atvejais.
„Taip, verslas mato, kad piktnaudžiavimo nedarbingumu atvejų tikrai pasitaiko. Kartais nedarbingumas tampa patogiu būdu pateisinti neatvykimą į darbą, ypač po savaitgalio, švenčių ar kilus kitoms problemoms darbe. Labiausiai tai jaučia prekybos, gamybos ir paslaugų įmonės, kur vienam žmogui neatėjus tenka skubiai keisti grafikus ir ieškoti, kas jį pavaduos“, – komentavo ji.
I. Rizgelės teigimu, darbdaviai nedega entuziazmu keisti dabartinę nedarbingumo išdavimo tvarką.„SAM siūlymą leisti ribotą skaičių dienų sirgti be gydytojo pažymos vertiname atsargiai. Darbdavys nėra medikas ir negali objektyviai nustatyti, ar darbuotojas iš tiesų yra nedarbingas, ar tiesiog nori dar vienos apmokamos laisvos dienos.
Todėl, jeigu toks modelis būtų įvedamas, jis turėtų būti lankstus – darbdavys ir darbuotojas galėtų susitarti, bet tai neturėtų tapti automatine pareiga darbdaviui. Darbdaviui kilus įtarimams, kad darbuotojas piktnaudžiauja, darbdavys turėtų galėti atsisakyti suteikti laisvadienį be gydytojo pažymos. Kitu atveju, kyla rizika, kad piktnaudžiavimo tik daugės“, – komentavo LVK generalinė direktorė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
