Pirmadienį TS-LKD atstovai Daiva Ulbinaitė ir Laurynas Kasčiūnas pristatė informacinės gynybos įstatymų paketą, kuriuo siūloma numatyti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją, kuria siekiama pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai ar viešajai tvarkai, už agresyvaus karo ar kitokio ginkluoto konflikto kurstymą, skatinimą, pateisinimą ar propagavimą taip pat už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą.
Įstatymais taip pat įtvirtinama prievolė socialinėms platformoms bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti draudžiamą ir pavojingą turinį bei atsakomybė už valstybės institucijų nurodymų nevykdymą. Taip pat šalies institucijoms suteikiami įrankiai greičiau reaguoti į informacines atakas.
Pažymima, jog Seime pristatytas teisėkūros paketas apima Visuomenės informavimo įstatymą, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą.
Pristatytas kovos su dezinformacija politikos dokumentas
Pirmadienį vykusio renginio metu taip pat buvo pristatytas ir kovos su dezinformacija politikos dokumentas, kuriame pateikta išsami situacijos analizė, už kovą su dezinformacija atsakingų institucijų vertinimai bei kitų šalių patirtys ir tolimesni veiksmai, būtini efektyvesnei informacinei gynybai ir kovai su dezinformacija. Jame akcentuojama, jog Lietuvos teisinė bazė yra visiškai neparuošta informacinei gynybai.
„Gindamiesi nuo geopolitinių grėsmių ir Kremliaus provokacijų mes uždarėme sienas, didiname gynybos biudžetą, tačiau informaciniame kare, kuriame jau seniai esame, per silpnai, per lėtai ir per gailestingai atsišaudome. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad mūsų teisinė bazė šokiruojančiai neparuošta informacinei gynybai“, – pranešime cituojama D. Ulbinaitė.
„Mūsų tarnybos kovoje su dezinformacija dažnai veikia teisinio vakuumo sąlygomis. Akivaizdu, kad mums nedelsiant reikia stipresnių ginklų ne tik oro, bet ir informacinės erdvės gynybai“, – akcentuoja ji.
Savo ruožtu TS-LKD lyderis L. Kasčiūnas taip pat tikina, jog kova su dezinformacija, ypač šiuo metu, turi būti bendras valstybės prioritetas.
„Informacijos sklaida keičiasi – žmonės vis rečiau jungiasi tradicinę televiziją, o vis dažniau gyvena uždarose socialinių tinklų grupėse, platformose ir kanaluose, kuriuose labai patogu veikti priešiškoms jėgoms. Tokiose erdvėse tikslingai talpinama dezinformacija, nukreipta prieš mūsų valstybę, yra daug sunkiau pastebima ir sukontroliuojama, todėl ji kelia vis didesnį iššūkį nacionaliniam saugumui“, – cituojamas parlamentaras.
„Jei pripažįstame, kad vyksta informacinis karas, turime pagaliau turėti ir atitinkamus gynybos įrankius – ieškoti teisinių ir technologinių sprendimų, kurie leistų greičiau reaguoti į tokias atakas ir riboti sąmoningą kenkėjiškos informacijos sklaidą, aiškiai atskiriant ją nuo teisėtos, kad ir labai aštrios, nuomonės“, – akcentuoja jis.
Skaičiuojama, jog vien pernai fiksuota daugiau nei 1,2 tūkst. koordinuotų dezinformacijos atvejų, nukreiptų prieš Lietuvos gynybą, energetiką, rinkimus, migracijos politiką. Tyrimai rodo, kad melagingos informacijos srautai Baltijos šalyse per trejus metus išaugo 50 proc., o jų intensyvumas Lietuvos atžvilgiu yra 20–30 kartų didesnis nei prieš kitas ES šalis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
